Radharanė – kaip vegetariškas maistas bandė užkariauti mano skonio receptorius arba nors ir skanu, bet nedžiugina

Vieta: Laisvės al. 40, Kaunas; Gedimino pr.32 ir Ozo g. 18, Vilnius

Meniu su nuotraukomis: www.radharane.lt  ir FB puslapyje.

Pristatymas į namus: Ne.

Maistas išsinešimui: Taip.

Alkoholiniai gėrimai – Ne.

Maistas – Vegetariškas.

 

     Paprastai kuomet einu į nedidukus specializuotus restoranus ir kavines tikiuosi, kad juose dirba žmonės (gal net savininkai), kurie tikrai myli tai ką daro (kaip, kad myli savo kavos aparatą koks senukas italas kavą darantis 50 metų J), tikrai išmano ką daro ir bando tuo užkrėsti kitus, kad būtų malonu grįžti. Gaila, kad Lietuvoje tai rasti, jei ir įmanoma, tai tikrai dažnai nepasitaiko.

      Nutarusi, kad eisiu pietauti į Radharanę nuo pat ryto buvau nusiteikusi teigiamai, ne esu ten buvus, o ir kai kurių žmonių atsiliepimai ar recenzijos skaitytos internete buvo pilnos euforijos – vau, vau, niam, niam, super duper. Turėjau minčių pašnekinti padavėją, paklausinėti apie jų kavinėje populiariausius patiekalus, kaip dažnai keičiamas meniu, kokie žmonės dažniausiai renkasi šioje kavinėje.

      Įžengiau  į kavinukę šnekėdama telefonu ir pajutau sutrikdžiusi meditacinę tylą. Prie staliukų žmonės sėdėjo po vieną – kelios vyresnio amžiaus moterys ir kelios studentės, vėliau užsuko vyrukas - irgi vienas. Gal jie čia ateina ieškoti tylos, ramios muzikos ir atitrūkti nuo darbų realybės bent trumpam? Greitai atsisveikinusi su drauge, kišu telefoną gilyn į rankinę ir dairausi kur galėčiau prisėsti (tiesa minutei savo mintis prisėsti, perkėliau į mintis – einu iš čia, man – smilkalų nemėgėjai, jie nesiderina su maistu ir neskatina apetito, o tik įėjus jie gan stipriai trinktelėjo per nosį). Prisėdu ir dairausi – aplinka, jauki, šilta, spalvoti stalai nuteikia žaismingai. Kadangi meniu guli ant stalo padavėjos neprieina, lyg ir pastebi mane, bet užsiėmę kitais darbais. Ką valgysiu jau žinojau, nors mano nuomonę galėjo pakeisti priėjusi padavėja, nes paklausiau jos apie populiariausius patiekalus, bet nepakeitė – bakstelėjo pirštu į Bengališką troškinį su bulvėm (tokie deriniai man nelabai). Pastebėjusi, kad padavėja bendrauti buvo nelabai nusiteikusi, o ir buvo užsiėmusi (vis tik pietų metas) daugiau klausimų neuždaviau.

     Daržovių sriuba (4,50 Lt) – ypatinga? Tikrai ne...Nežinau ar ji čia keičiama priklausomai nuo metų laiko, turimų daržovių ar ne, bet šį kartą gavau sriubą, kurios darželio laikais nekęsdavau ir vadindavau ją „nu ta agurkinė“, o jei būdavau labai pikta dar įterpdavau ir žodelytį „bjauri“. Nors agurkų neradau, bet tas nepamirštamas darželio laikų skonis grįžo su pirmu šaukštu. Sriuba buvo tiršta, soti – su bulvėmis, perlinėmis kruopomis, cukinijomis ir kitomis daržovėmis. Gaila, kad jokio indiško skonio ir poskonio nepavyko pagauti, galvoje sukosi tik vienas žodžių junginys – indiška agurkinė. Chmmm..Viena duonos riekelė patiekta prie sriubos – kepta vietoje..tik ne šiandien, nes buvo apdžiuvusi, kietoka ir jau nelabai skani. 

      Karštasis patiekalas Kofta (sūrio ir daržovių rutuliukai su basmati ryžiais, maža porcija 10,50 Lt) ant mano stalo atkeliauja dar ragaujant sriubą. Patiekalas karštut karštutėlis, garuojantis, kvepiantis. Pirmiausia paragauju ryžių – išgirti jie buvo internete, kaip nepaprastai nepakartojami. Ir vėlgi nesuprantu kur tas jų stebuklas, ryžiai birūs, nepervirti, paspalvinti prieskoniais, sakau paspalvinti, nes spalva buvo, o skonio nelabai. Panyro sūrio ir špinatų rutuliukai turbūt būtų skaniausi vieni. Jų nereikia gadinti, nei nuvalkiota iceberg salota, nei agurkais užpiltais garstyčiomis, nei ryžiais. Jie puikus vieni!  Minkštučiai, nepagailėta salsvo panyro sūrio, tiesiog tirpsta burnoje palikdami špinatų prieskonį. Prieskoniai naudoti šiam patiekalui puikiai suderinti. Rutuliukų padažas! Pagaliau taip norėta indiško skonio nata! Tai ne paprastas pomidorų padažas, tai padažas ir pomidorų tyrės su prieskoniais, puikiai jaučiasi kalendra.

      Kažką panašaus į jogų kavą darausi ir namie – būtina buvo paragauti Radharanės interpretacijos čia tema - Jogų kava (imbieras, cinamonas, gvazdikėliai, 3,50 Lt). Aštri, stipri, kartoka, prie tokios kavos norėtųsi medaus, ne baltojo cukraus.

 

      Įspūdžiams susigulėjus supratau, kad vis tik tai ne mano vieta, lyg būčiau ne ten pataikius. Keistas toks jausmas... Jei maistas neteikia asmeniško pasitenkinimo ir yra tik maistas, tai paprastai į tokią vietą negrįžti.

Besidomintiems indiška virtuve ir norintiems išbandyti namie - kofta receptas:

Kofta receptas

Druska – dienos pietų Radharanė nesiūlo, todėl pietaujantiems už sriubą ir mažą porciją karšto patiekalo susidaro nemenki 15-16 Lt.

Pipirai – būtų buvę malonu sulaukti šiltesnio dėmesio ir patarimų iš aptarnaujančio personalo. Smilkalų kvapas man kiek per stiprus maitinimo įstaigai.

Cukrus – net keista, kad pasisotinau labai greitai ir soti buvau visą dieną, skrandžiui šiltas, lengvai virškinamas maistas  - tikras malonumas.