Baronas - kai nereikia reklamos arba nelietuviškas svetingumas

Vieta: Kalniečių g. 102, Kaunas.

Internete: niekur nesireklamuoja.

Pasirinkimas - meniu nėra, šefas pasakys ką gali pasiūlyti tą dieną.

   
       Apie šį restoraną Kaune sužinojau tik rekomendacijų dėka, neužsukęs į tą gatvelę, vargu ar kada nors, šią maitinimo įstaigą netikėtai rasi pats. Jie niekur nesireklamuoja, kas leidžia manyti, kad gera nuomonė ir rekomendacijos perduodamos iš lūpų į lūpas. Dar galima daryti išvadą, kad klientų jiems ir taip netrūksta. Didelės masės išalkusių, matyt, ir neišgalėtų aptarnauti, nes tą šeštadienio popietę mus pasitiko, kaip supratau, pats šeimininkas, kuris gi tuo pačiu ir šefas. Mūsų kartos žmonėms, pripratusiems prie "čiliakinio" aptarnavimo, toks svetingumas ir nesuvaidintas nuoširdumas, net kartais įtartinas gali pasirodyti. Buvom pasodintos, pavaišintos vandeniu, vynu ir užkandžiu, nes teko laukti gana ilgai. Visas maistas gaminamas tik užsakius. Tai nėra tas restoranas, kur ateitum madingai pasėdėti, nes interjeras su mediniais suolais ir juodomis sienomis, nenuteikia labai stilingai ir atpalaiduojančiai. Kadangi restoranas įkurtas nuosavame name, spėjau pastebėti, kad turi sodelį, kuriame vasarą manau smagiau pasėdėti. Laukdamos maisto su drauge jų interjerą vizualiai sudizaineriavom bent kelis kartus, biškeli čia, biškeli ten ir viskas atrodytų visai kitaip.

       Šefas mums papasakojo, ką tą dieną turi savo virtuvėje ir ką šviežiausio gali patiekti. Pasiūlymas mums tiko -  anties šlaunelė ir tigrinės krevetės, užsisakėme ir dvi sriubas - trintą moliūgų ir aštrią vištienos. Kad laukimas neprailgtų, gavome ir užkąsti, beje duonelė kepta vietoje. Šefas karts nuo karto pasirodydavo, informuodavo kiek dar teks palaukti, paklausė ar mėgstame aštriau, pasiteiravo ar karštus patiekalus pageidaujame gauti su ryžiais, o gal su kuskusu. Žodžiu, visapusiškas atsižvelgimas į kliento norus. Čia jums ne tinklinė kavinė, kur sudėtinės patiekalo dalys nekeičiamos, nes tai papildomas darbas virtuvės darbuotojui, kuris įpratęs dirbi kaip roboto rėžimu. Čia kaip pas mamą, ji tikrai nepridės tau į patiekalą to, ko tu nemėgsti.

       Jau iš tiesų išalkusios pagaliau sulaukiam sriubų (negi jas rimtai virė tik mums užsakius?), draugė liko sužavėta savo moliūgine (2.20 €), o aš savo aštriąja irgi likau patenkinta (1.80 €) - soti, šildanti, ko daugiau reikia šaltoką ir niūrią žiemos dieną?

       Krevetės kiaušinių baltymų debesėliuose (7.80 €) buvo tos dienos žvaigždė, garnyro galėjo jau ir nebūti, bet šalia būtų labai tikęs, koks nors aštrus mango padažiukas. Mmmm...užsisvajojau.

        Anties šlaunelė su balzamiko padažu (6.80 €) irgi skendo garnyruose, nors to visai nereikėjo. Puikiai paruošta, taigi lengvai apkeptos kriaušės šalia visai būtų užtekę. Apelsino puselė, kurioje slėpėsi ryžiai, nesuteikė nei kažkokio skonio, nei buvo žavus dekoras. Nereiktų taip užsižaisti lėkštėje, nes iš esmės juk tai yra šviežias, beveik naminis maistas, tai bandymas išspausti aukštąją virtuvės madą atrodo juokingai.

Cukrus  - eikite, jei patinka siurprizai, nes paruošto meniu su nuotraukomis čia nėra, ir jei patinka būti asmeniškai apšokinėtiems ir pavaišintiems (mums dar pasiūlė kavos ir po desertą, bet atsisakėm, buvom sočios, bet kitą kartą būtinai paragausim desertų, gi smalsu).
Druska - neikite, jei jus erzina aktyvus personalo dėmesys, ir esate nenusiteikę ilgai laukti.