2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Pica Pica – arba amerikietiškai lietuviškos picos prieš itališkai lietuviškas

Vieta: Kovo 11-osios g. 22, Jotvingių g. 19, Škirpos g. 17, Kaunas
Meniu: Pica Pica Facebook puslapyje.
Pristatymas į namus: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Ne.

Kaip pietų darbe per darbus netenki ir lauki vakaro, kad galėsi parbėgti ir ką nors užkrimsti, o kaip tyčia to „ko nors“ namie nėra ir gaminti tingisi, gelbėja maistas išsinešimui. Na taip taip galima ir kažką įdomesnio bei sveikesnio nei pica sugalvoti ir nusipirkti, bet kaip tyčia norisi picos ir Pica Pica visai pakeliui namo.
Jau darbe nusprendžiu, kad imsiu vegetarišką  - atseit lengvesnė. Ir kaip man nepabosta savęs apgaudinėti?
Picos užbėgu apie 19 val. Ir veiksmas čia vyksta (Kovo 11-osios gatvė) – žmonės užeina, išeina, išvežiotojai veža picas į namus. Meniu – picos suskirstytos į tris kainų grupes – mažos picos 11-13 Lt, didelės 16-18 Lt. Pasiimu mažą (32 cm) vegetarišką (marinara padažas, sūris, žalioji paprika, pomidorai, grybai, svogūnai, alyvuogės, ypatingi prieskoniai ) picą ir sumoku 11 Lt. Padažo neimu – šį kartą nebandau savęs apgauti, kad padažas nekaltas reikalas. Beje, padažai neįskaičiuoti į picos kainą, ir kiekvienas kainuoja 1 lt. Picą gaunu į rankas 15 minučių bėgyje ir bėgte į mašiną su mintimi: ar pica dar bus šilta kol grįšiu namo? Tiesą sakant buvo vos vos šilta.



Pica storoku padu, kuris labai greit permirko daržovių sultimis ir tapo panašus į drėgną prancūzišką batoną. Padas traškumo visai neturi, o jei kada ir turėjo, tai matyt tik iškeptas. Suvalgius pirmą gabaliuką, visi likę atšalo ir teko picą šildyti, nes tapo visai nevalgoma. Kuo man patinka plonapadės picos, kad jos ir šaltos yra visai skanios, tuo tarpu apie storapades kurias esu valgius, to pačio pasakyti negaliu. Vienas labiausiai man nepatikęs dalykas – valgydama picą jaučiau sodos arba kepimo miltelių skonį – nejau jų dedama i tešlą?? Dėl priedų – jų buvo nepagailėta, atrodė šviežiai ir nesuvytusiai. Marinara padažas irgi buvo neblogas – ne per rūgštus, ne per skystas.


 
Druska – nežinau ar Amerikoje tikrai tokios picos (sako, šeimininkai receptą atsivežė iš ten), bet man Pica Pica padai ne prie širdies.
Pipirai – sodos skonis tešloje, tikrai nepridėjo picai pliusų.
Cukrus – man pavalgyti užteko pusės mažos picos, sotu jau po 2 gabaliukų, vis tik, tai storapadė pica.

2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Trattoria Piccola Italia – ilgai lauktas, apkalbėtas, naujas, idomus, tikras...


Vieta: Maironio g. 22, Kaunas.
Tinklalapis ir meniu: www.piccolaitalia.lt
Kainos: Labai prieinamos.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

Mane matyt labai anksti palietė Kalėdinė dvasia, nes paskutiniu metu kur beeičiau man viskas tinka, patinka, suskydau rimtai...Na tiesą sakant blogą žodį turiu apie vieną neseniai aplankytą vietą, bet šį kartą ne apie tai, šį kartą apie vietą, kuri tik tik atvėrė duris ir bando įkelti savo koją į Kauno restoranų terpę. O buvo nemažai reklamos, atidarymas buvo nukelinėjamas ne savaitėm, o mėnesiais, susidomėjimas vis didėjo, žmonės pradėjo nerimauti ir štai Trattoria Piccola Italia nutarė, kad jau gali atverti duris klientams.
Dvi draugės užsitraukę šalikus iki ausų ir besigindamos nuo vėjo bėgo Maironio gatve ir atvėrę duris įgriuvo vidun – čia šilta! Saulėta! Šviesu! Pirmas įspūdis? Pasitempę darbuotojai (vyrukai), baltomis staltiesėmis padengti stalai ir nemažai žmonių. Lyg ir prašmatnu, bet tai tik pirmas įspūdis, matosi, kad visi jaučiasi laisvai ir nenužiūrinėja tavęs nuo galvos iki kojų, bei nevertina tavo piniginės dydžio. Laisvai pasižiūrinėjame erdves ir nutariame sėsti prie lango. Gauname meniu (padavėjas atsiprašo, kad jis dar neparuoštas, tiesiog susegti atspausdinti lapai, bet mums tai netrukdo). Sukišame nosis į meniu.



Kainos? Tikėjausi didesnių. Maistas? Aprašymai skamba patraukliai, norisi paragauti daug ko, o kadangi buvo jau gerokai po 18val, tai su drauge sutariame, kad imsime kelis patiekalus paragavimui ir dalinsimės (kaip tikros italės). Ant stalo staiga nutupia pintinėlė su duonele apibarstyta rozmarinais, paprasta, bet kaip maloniai nuteikia savo patiekalų belaukiančius klientus.



Pradėsime nuo kreminės bulvių ir česnakų sriubos (5,95 lt). Gražiai patiekta lėkštėje ji žadina apetitą ir jau darosi skani net neparagavus. Kadangi tai buvo draugės pasirinkimas tai aš tik paragauju, o ji sušveičia visą porciją ir matyt dar būtų paprašius. Skanu: sriuba ne per tiršta, nepadauginta česnako. Pliusas.



Karštuosius patiekalus praleidžiame, ragausim kitą kartą ir dairomes į picas – čia jų 11 rūšių, pats tas, ne per daug, ne per mažai. Iš ingridientų sąrašo matosi, kad picos neperkrautos reikalingais ir nereikalingais priedais – sūris čia tikras mozzarella, nemažai picų su jūros gėrybėmis. Mes ragausim Capricciosa (pomidorų padažas, mozzarella sūris, kumpis, grybai, džiovinti raudonėliai) (14,95 lt, dydis apie 32 cm). Picos taip pat neteko ilgai laukti – skanaujam. Kagi, mano nuomone picai trūko ryškesnio skonio, ji buvo labai švelni, norėjosi kokio „pipiriuko“ skonyje. Gal ryškesnio pomidorų padažo, gal daugiau žolelių. Padas traškus kiek atsimenu tokią picą ir teko ragauti Italijoje. Majonezinių padažų mėgėjai – jūsų nusivylimui jų čia nėra, pica pati iš savęs sultinga, todėl tikrai kasnis neužstrigs jei jo nesutepsit majonezu.



Ėjau su nusiteikimu, kad desertui ragausiu tiramisu, o peržiūrėjusi meniu pasirinkau Tradicinį pietų Tyrolio pyragą su obuoliais (štrudelį)(6,95 lt). Kartais taip nutinka, galvoji vienaip elgiesi kitaip, taigi tiramisu likau neragavusi, bet juk ne paskutinis kartas kai čia lankausi, jau beveik suplanuoti porą vizitų su žmonėm kurie čia dar nebuvo. Taigi, atgal prie deserto – čia aš visiškai subjektyvi, man skanūs beveik visi obuolių pyragai ir šis - ne išimtis – skaniai traškėjo migdolai įdare, buvo razinų, stipriai jautėsi cinamonas, na o vanilinis padažas vainikavo šitą skonių jūrą. Idomi pasirodė tešla, matosi kad štrudelis gaminamas vietoje, o ne tiesiog atsivežamas šaldytas.



Vakaro apibendrinimas? Jei šaltą šaltą žiemą, kuomet sniego būna iki palangių, o snaigės krenta beveik gniužtėmis tektų sėdėti Tratorria Piccola Italia ir visą tai matyti pro langa, kuomet viduje šilta ir šviesu būtų tobula – štai tokios išvados mes priėjome.


Druska – Capricciosa pica patiks tiems, kas mėgsta švelnų maistą, mano skonio receptoriai norėjo kažko daugiau, kitą kartą reiks imti pagardintą pvz česnaku.
Cukrus – Oi, merginos, kokie ten padavėjai vyrukai mandagūs, paslaugūs ir pasitempę, šaunuoliai, taip ir toliau.
Cinamonas – sako italai taip pat labai teigiamai įvertino šios vietos maistą, paragaukit ir jūs, o paragavę – pasidalinkit.