2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Cheby – čėburėkai ir nostalgija vaikystės skoniams


Vieta: Vytauto prospektas 60, Kaunas
Pristatymas į namus: Ne.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

       Mano tėtis yra čeburėkų ekspertas, prisiekiu! Kiek pamenu iš vaikystės, tiek ir dabar jo susižavėjimas šiuo maistu neslopsta, šis tarybinės kulinarijos šedevras jam giliai įstrigęs į širdį. Mano bandymai tėtį nusitempti valgyti sushi, picų, makaronų, baigiasi mandagiu “buvo skanu, o gal grįždami galim sustoti ir pasiimti čeburėkų į namus?”. Nežinau ar yra nemėgstančių šio gaminio, kad ir koks paprastas jis yra. Tėčio kvietimas aplankyti Cheby nuteikė kažkaip labai šiltai, prisiminimais grįžau į tuos laikus, kai kelionės į kavines prilygdavo stebuklui ir bet koks valgytas maistas būdavo pats skaniausias (jeigu tik aišku tai nebūdavo bulviniai blynai, kurių negaliu pakęsti).
      Šeštadienio popietę Cheby buvo beveik tuščias, o be gyvybės ir baltos sienos, bei aplinka atrodė šaltai. Padavėja ir kepėjas nuobodžiavo, todėl sulaukę klientų šiek tiek atkuto. Užsisakėm porą mažų čeburėkų su kalakutiena (5,5 Lt) ir didelį su kiauliena (8,5 Lt, ši kaina su sultiniu). Tik atsidariusi Cheby kavinukė matyt norėjo įtikinti, kad čėburėkai yra beveik prabangus maistas ir verta už jį mokėti beveik 11 Lt, bet po kiek laiko vis tik susipratę, kad gerokai peršoka, lietuvio supratimu, čėburėkui galimą skirti sumą – ėmė ir kainas sumažino ir dabar manau jos pats tas. 


        Čeburėkai ant stalo atsirado taip greitai, kad net nespėjo nusivarvinti nuo savęs riebalų ir atkeliavo su aliejaus balutėmis lėkštėje, bei ant pačio gaminio. Mano supratimu čeburėko tešla turi būti traški, kuo daugiau burbuliuota ir neprisigėrusi aliejaus, neguminė ir lengvai kramtoma – Cheby čeburėkai tokie ir buvo. Labai patiko abu mėsos įdarai – mėsos nemažai, ji sultinga, pakankamai sūri ir prieskoniuota, juk beveik tik įdaras suteikia visam gaminiui skonio.


 


       Pamiršau paminėti sultinį, kuris buvo vos vos šiltas ir man pasirodė sintetinio skonio. Jei patinka minkšti,drėgni, valgyklinio tipo čėburėkai, tai manau, kad tokius gautumėte įsidėję karštus į maišelį ir parsinešę namo.

Druska – kepėjai, būkit mieli ir padėkit bent sekundei iškepusį čeburėką ant servetėles prieš patiekiant klientui. Darbo dienomis parkavimas aplink visur mokamas.
Cukrus – paprašiau didžiojo eksperto įvertinti Cheby čeburėkus, tai sakė „Geri. Duodu 9, bet vistiek man skaniausi Urmo bazėje“. O aš tai ką, man tokie kepiniai gali ir neegzistuoti, gal tik nostalgijos vedama kartais paragauju.

2013 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Rhodos – bandymas įpūsti Kaunui graikiškos dvasios



Vieta: Vilniaus g. 38, Kaunas.
Meniu: www.rhodos.lt (kainų nėra)
Pristatymas į namus: Ne.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.
Dienos pietūs – Taip.

Taip jau sutapo, kad praėjusią savaitę gavau elektroninį laišką iš vienos blogo skaitytojos su rekomendacija aplankyti restoraną Rhodos, tą aš ir padariau, tik šiek tiek anksčiau nei gavau minėtą laišką. Vėlgi dienos pietų metu.
Restoranas atsidarė ne taip ir seniai, todėl savo publiką manau vis dar renka. Įsikūręs Rhodos toje Senamiesčio vietoje iki kurios jaunimėlis einantis nuo Rotušės dažniausiai nedaeina ir nusėda kitose kavinėse ir baruose, todėl vasaros pabaigoje tekdavo pastebėti, kad nors kitose vietose sausakimša, Rhodos būdavo tuštoka. Dienos metu prie gretimo stalelio tesėdėjo pora žmonių. Restorano erdvė tikrai ne maža, vyrauja melsi, pilkšvi atspalviai, galima rasti jaukių užkampių tiek dviems, tiek kompanijai.
 


Pasirinkau valgyti daržovių sriubą ir menkę tešloje (dar buvo siūloma makaronų ir jautienos sriuba, vištienos kepsnys ir keptos cukinijos su feta sūriu) – dienos pietų kaina 13 Lt. Trinta daržovių sriuba buvo dieviška, prisiekiu skanesnės ne esu valgiusi – puikiai sutrinta, net šilkinė ir su ryškiu saliero prieskoniu. Didelis didelis pliusas! Karštas patiekalas niekuo nenustebino – žinok žmogau, jei tai žuvis, tai garnyras bus ryžiai ir ne kitaip. Man visas patiekalas pasirodė prėskokas – nei žuvis, nei ryžiai, nei šaldytos daržovės nebuvo blogos, bet charakterio neturėjo (česnakinio padažo tik paragavau). Gal koks nors natūralistas ir prisiekęs prieskonių priešas man paprieštarautų ir lieptų džiaugtis gavus priedų gausa neužmuštą patiekalą.



 Sudėjus pliusus ir minusus pietūs buvo tikrai skanūs, nežiūrint į tai, kad graikiškais juos būtų sunku pavadinti.
 Baklavos (gabalėlis 9 Lt) paprašiau nupirkti kolegės, kuri ten pietavo kažkurią kitą dieną. Pasidariau stiprios, nesaldintos kavos ir suvalgiau du kąsnius – uch tas saldumas, bet jis tikrai nebuvo šleikštus, kadangi konkuravo su graikiškų riešutų kartumu, labai stipriai jautėsi cinamonas ir medus. Baklavos sluoksnių buvo nesuskaičiuojama galybė ir gaminį paimti į ranką buvo sunku, nes apatiniai sluoksniai skyrėsi vienas nuo kito. Tai desertas, kuris išties skirtas labai stipriai pamišusiems dėl saldumo.

 

Druska – dienos pietums neturėtų būti patiekiamas česnakinis padažas, nes į darbą su kvapeliu grįžti nesinori. Kainos šiek tiek kandžiojasi (kiek pamenu, tai užkandžiai 11-24 Lt, salotos 16-24 Lt, vištienos patiekalai 22-29 Lt, aviena 47 Lt, desertai 6-9 LT), todėl abejoju ar ši vieta traukia jaunimą, bet solidesnė publika, nenorinti labai įpareigojančios aplinkos, Rhodos turėtų jausis puikiai.
Cukrus – pliusas už tai, kad Rhodos yra vieta kuri užima tam tikrą nišą, turi koncepciją ir jei dar šiek tiek investuos į savireklamą, renginių organizavimą manau galėtų įsitvirtinti ilgam.Gaila tik, kad graikiško nuoširdumo ir svetingumo mums dar mokytis ir mokytis...