2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Pica Pica – arba amerikietiškai lietuviškos picos prieš itališkai lietuviškas

Vieta: Kovo 11-osios g. 22, Jotvingių g. 19, Škirpos g. 17, Kaunas
Meniu: Pica Pica Facebook puslapyje.
Pristatymas į namus: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Ne.

Kaip pietų darbe per darbus netenki ir lauki vakaro, kad galėsi parbėgti ir ką nors užkrimsti, o kaip tyčia to „ko nors“ namie nėra ir gaminti tingisi, gelbėja maistas išsinešimui. Na taip taip galima ir kažką įdomesnio bei sveikesnio nei pica sugalvoti ir nusipirkti, bet kaip tyčia norisi picos ir Pica Pica visai pakeliui namo.
Jau darbe nusprendžiu, kad imsiu vegetarišką  - atseit lengvesnė. Ir kaip man nepabosta savęs apgaudinėti?
Picos užbėgu apie 19 val. Ir veiksmas čia vyksta (Kovo 11-osios gatvė) – žmonės užeina, išeina, išvežiotojai veža picas į namus. Meniu – picos suskirstytos į tris kainų grupes – mažos picos 11-13 Lt, didelės 16-18 Lt. Pasiimu mažą (32 cm) vegetarišką (marinara padažas, sūris, žalioji paprika, pomidorai, grybai, svogūnai, alyvuogės, ypatingi prieskoniai ) picą ir sumoku 11 Lt. Padažo neimu – šį kartą nebandau savęs apgauti, kad padažas nekaltas reikalas. Beje, padažai neįskaičiuoti į picos kainą, ir kiekvienas kainuoja 1 lt. Picą gaunu į rankas 15 minučių bėgyje ir bėgte į mašiną su mintimi: ar pica dar bus šilta kol grįšiu namo? Tiesą sakant buvo vos vos šilta.



Pica storoku padu, kuris labai greit permirko daržovių sultimis ir tapo panašus į drėgną prancūzišką batoną. Padas traškumo visai neturi, o jei kada ir turėjo, tai matyt tik iškeptas. Suvalgius pirmą gabaliuką, visi likę atšalo ir teko picą šildyti, nes tapo visai nevalgoma. Kuo man patinka plonapadės picos, kad jos ir šaltos yra visai skanios, tuo tarpu apie storapades kurias esu valgius, to pačio pasakyti negaliu. Vienas labiausiai man nepatikęs dalykas – valgydama picą jaučiau sodos arba kepimo miltelių skonį – nejau jų dedama i tešlą?? Dėl priedų – jų buvo nepagailėta, atrodė šviežiai ir nesuvytusiai. Marinara padažas irgi buvo neblogas – ne per rūgštus, ne per skystas.


 
Druska – nežinau ar Amerikoje tikrai tokios picos (sako, šeimininkai receptą atsivežė iš ten), bet man Pica Pica padai ne prie širdies.
Pipirai – sodos skonis tešloje, tikrai nepridėjo picai pliusų.
Cukrus – man pavalgyti užteko pusės mažos picos, sotu jau po 2 gabaliukų, vis tik, tai storapadė pica.

2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Trattoria Piccola Italia – ilgai lauktas, apkalbėtas, naujas, idomus, tikras...


Vieta: Maironio g. 22, Kaunas.
Tinklalapis ir meniu: www.piccolaitalia.lt
Kainos: Labai prieinamos.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

Mane matyt labai anksti palietė Kalėdinė dvasia, nes paskutiniu metu kur beeičiau man viskas tinka, patinka, suskydau rimtai...Na tiesą sakant blogą žodį turiu apie vieną neseniai aplankytą vietą, bet šį kartą ne apie tai, šį kartą apie vietą, kuri tik tik atvėrė duris ir bando įkelti savo koją į Kauno restoranų terpę. O buvo nemažai reklamos, atidarymas buvo nukelinėjamas ne savaitėm, o mėnesiais, susidomėjimas vis didėjo, žmonės pradėjo nerimauti ir štai Trattoria Piccola Italia nutarė, kad jau gali atverti duris klientams.
Dvi draugės užsitraukę šalikus iki ausų ir besigindamos nuo vėjo bėgo Maironio gatve ir atvėrę duris įgriuvo vidun – čia šilta! Saulėta! Šviesu! Pirmas įspūdis? Pasitempę darbuotojai (vyrukai), baltomis staltiesėmis padengti stalai ir nemažai žmonių. Lyg ir prašmatnu, bet tai tik pirmas įspūdis, matosi, kad visi jaučiasi laisvai ir nenužiūrinėja tavęs nuo galvos iki kojų, bei nevertina tavo piniginės dydžio. Laisvai pasižiūrinėjame erdves ir nutariame sėsti prie lango. Gauname meniu (padavėjas atsiprašo, kad jis dar neparuoštas, tiesiog susegti atspausdinti lapai, bet mums tai netrukdo). Sukišame nosis į meniu.



Kainos? Tikėjausi didesnių. Maistas? Aprašymai skamba patraukliai, norisi paragauti daug ko, o kadangi buvo jau gerokai po 18val, tai su drauge sutariame, kad imsime kelis patiekalus paragavimui ir dalinsimės (kaip tikros italės). Ant stalo staiga nutupia pintinėlė su duonele apibarstyta rozmarinais, paprasta, bet kaip maloniai nuteikia savo patiekalų belaukiančius klientus.



Pradėsime nuo kreminės bulvių ir česnakų sriubos (5,95 lt). Gražiai patiekta lėkštėje ji žadina apetitą ir jau darosi skani net neparagavus. Kadangi tai buvo draugės pasirinkimas tai aš tik paragauju, o ji sušveičia visą porciją ir matyt dar būtų paprašius. Skanu: sriuba ne per tiršta, nepadauginta česnako. Pliusas.



Karštuosius patiekalus praleidžiame, ragausim kitą kartą ir dairomes į picas – čia jų 11 rūšių, pats tas, ne per daug, ne per mažai. Iš ingridientų sąrašo matosi, kad picos neperkrautos reikalingais ir nereikalingais priedais – sūris čia tikras mozzarella, nemažai picų su jūros gėrybėmis. Mes ragausim Capricciosa (pomidorų padažas, mozzarella sūris, kumpis, grybai, džiovinti raudonėliai) (14,95 lt, dydis apie 32 cm). Picos taip pat neteko ilgai laukti – skanaujam. Kagi, mano nuomone picai trūko ryškesnio skonio, ji buvo labai švelni, norėjosi kokio „pipiriuko“ skonyje. Gal ryškesnio pomidorų padažo, gal daugiau žolelių. Padas traškus kiek atsimenu tokią picą ir teko ragauti Italijoje. Majonezinių padažų mėgėjai – jūsų nusivylimui jų čia nėra, pica pati iš savęs sultinga, todėl tikrai kasnis neužstrigs jei jo nesutepsit majonezu.



Ėjau su nusiteikimu, kad desertui ragausiu tiramisu, o peržiūrėjusi meniu pasirinkau Tradicinį pietų Tyrolio pyragą su obuoliais (štrudelį)(6,95 lt). Kartais taip nutinka, galvoji vienaip elgiesi kitaip, taigi tiramisu likau neragavusi, bet juk ne paskutinis kartas kai čia lankausi, jau beveik suplanuoti porą vizitų su žmonėm kurie čia dar nebuvo. Taigi, atgal prie deserto – čia aš visiškai subjektyvi, man skanūs beveik visi obuolių pyragai ir šis - ne išimtis – skaniai traškėjo migdolai įdare, buvo razinų, stipriai jautėsi cinamonas, na o vanilinis padažas vainikavo šitą skonių jūrą. Idomi pasirodė tešla, matosi kad štrudelis gaminamas vietoje, o ne tiesiog atsivežamas šaldytas.



Vakaro apibendrinimas? Jei šaltą šaltą žiemą, kuomet sniego būna iki palangių, o snaigės krenta beveik gniužtėmis tektų sėdėti Tratorria Piccola Italia ir visą tai matyti pro langa, kuomet viduje šilta ir šviesu būtų tobula – štai tokios išvados mes priėjome.


Druska – Capricciosa pica patiks tiems, kas mėgsta švelnų maistą, mano skonio receptoriai norėjo kažko daugiau, kitą kartą reiks imti pagardintą pvz česnaku.
Cukrus – Oi, merginos, kokie ten padavėjai vyrukai mandagūs, paslaugūs ir pasitempę, šaunuoliai, taip ir toliau.
Cinamonas – sako italai taip pat labai teigiamai įvertino šios vietos maistą, paragaukit ir jūs, o paragavę – pasidalinkit.

2011 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Bajorkiemis City – arba vien tik bulvės valdo mus!


Vieta: Kęstučio g. 86 / I.Kanto g. 18, Kaunas
Tinklalapis: www.bajorkiemis.lt
Dienos pietūs: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

 Nagi prisipažinkime, nėra lietuvio nemėgstančio bulvių ir kad ir kaip save valdytume, būna, kad bulvės ima ir užvaldo mintis. O tada griebi, skuti, tarkuoji bulves cepelinams, bulviniams blynams, švilpikams, verdi bulvių košę, kepi orkaitėje ir t.t.  Bet jeigu tai šeštadienio popietė ir tingisi stovėti prie viryklės, pradedi sukti galvą kur galima patenkinti bulvinių patiekalų poreikį.
Kiek netikėtai Bajorkiemis City įsikūrė stikliniame pastate, buvusio restorano Bokštas patalpose. Stiklinis pastatas ir lietuviška virtuvė, bei kaimiškas interjeras? Bet interjeras čia tempia link klasikinio stiliaus, nėra medinių suolų ir rakandų ant sienų. Pakankamai jauku, erdvu, nemažai minkštasuolių taip ir traukia prisėsti.
Specialus bulvių meniu stovi ant stalo,į jį ir nusitaikome, nors perverčiame ir atneštus meniu, puikiai žinote, kad vartyti ten yra ką – patiekalų įvairovė didžiulė.
Bulvių maltinukai su grybų įdaru (apie 9lt) – VA! VA! VA! Noriu šito patiekalo, sugundo ir parodyta nuotrauka. Nenusiviliu – maltinukai viduje minkštučiai, paviršius traškus ir apskrudęs. Tiesa įdaras ne miško grybų, o pievagrybių, tačiau skonio tai nesugadino. Padažas švelnus grietinės ir sviesto. Ačiū Dievui, kad prie patiekalo nebuvo parašytas jo kaloringumas, tai leidau sau tai pamiršti, užtai rytoj iškrovos diena.

 
Kadangi mano kompanjonas dėl dietų galvos nesuka, tai ramia sąžine užsisako bulvinių blynų su varškės, šoninės ir daržovių padažu (apie 9lt) ir desertui maskarponės sūrio tortą (apie 6 lt). Patiekalus gauname abu vienu metu, bet pirmiausia paragauju varškinio pagardo – skanu, jaučiasi česnakas, įdėta agurko gabalėlių, būtų beveik graikiškasis tzadziki, bet čia dar yra šoninės, kuri puikiai dera. Kompanjonas suvalgo net nemirksėdamas ir matyt būtų dar paprašęs, bet dar laukė torto gabalas. Paragauju ir aš – saldus ir riebus, ko ir buvo galima tikėtis, maniau, kad padažas atsvers tą saldumą, bet pasirodė, kad tai raudonųjų serbentų uogienė, kuri buvo dar saldesnė. Čia jau turėtų būti rimtas smaližius, kad tokį saldumą mėgtų.


 
Druska – ilgokai teko palaukti patiekalų, bet sėdint jaukiai ir maloniai, tai ne tokia ir didelė problema.
Cukrus – nusistebėjau latte kavos pigumu – 4lt. Nebepamenu, kur dar restorane/kavinėje paskutiniu metu būčiau mačius tokią kainą. O ir kiti patiekalai tik šiek tiek palengvino piniginę.

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

IPU – arba išalkę Kauno naktinėtojai ir klubinėtojai jau gali rinktis ne tik McDonalds


Vieta: Nemuno 45, Kaunas.
Tinklalapis: facebook.com puslapis
Asortimentas: sushi, sumuštiniai, wok patiekalai.
Dienos pietūs – Taip.
  
Ar Kaunui reikėjo naujos vietos pavalgyti dirbančios per naktį? TAIP! Kiek gi galima alkį malšinti – mėsainiais, kebabais, submarinais? IPU arba Išsirink, Prisidėk, Užbaik – lokalizavosi labai geroje vietoje – tarp Senamiesčio Laisvės alėjos, šalia dviejų naktinių klubų ir šiaip naktinė migracija čia vyksta – iš klubų, į klubus.
Apsidairyti čia užeiname vakare, taigi negaliu pasakyti ar intensyvus vyksmas čia naktį...Matosi, kad vieta nauja, laikytasi minimalizmo, bet man pasirodė, kad interjeras neišbaigtas arba dar nepabaigtas.
Meniu šiek tiek netradicinis – sushi, sumuštiniai ir wok. Na galima įsivaizduoti, kad nakties metu panelė dailiai sau valgo sushi, o vaikinas tuo metu kerta sumuštinį, įsivaizduoti galima, bet...Dienos metu, vėlgi Lietuvoje nėra populiaru valgyti sumuštinius, kai už tą pačia kainą ar net mažesnę gali gauti dienos pietus su sriuba ir kotletuku. Wok idėja man patinka labiausiai – šilta, skanu ir galima prisidėti ingridientų kurie tau patinka labiausiai. Taigi iš pirmos meniu dalies išsirenki – makaronus, ryžius arba itališką duonelę (visi 4,99 Lt), tada prisidedi priedų (išsirenki iš 27 pasiūlytų) ir užbaigi su padažu (saldiarūgštis, aštrus, majonezas???, austrių ir t.t.). Ir vuoalia! Sėdi ir lauki. Ir štai prieš tave garuoja ryžių makaronai su vištiena, kukurūzų burbuolėmis, bambukų ūgliais, paprika (visa tai 15 Lt). Nežinau iš kur ten morkos, bet jos matyt patiekiamos su makaronais.



Patiekalas skanus, šviežias, kvapnus, padažui man šiek tiek trūko skonio, bet tiems kas mėgsta natūralesnį ir nemėgsta aštriai pats tas. Būtinai apsilankysim dar paragauti sushi.

Druska – jei būčiau ėmus sumuštinį su tais pačiais priedais jis irgi būtų kainavęs 15Lt, brangoka...
Cukrus – ...bet jei lyginti kainas su naktiniu maitintoju McDonalds, tai IPU šviežiau, sveikiau, o wok dar ir šiltas maistas. Tikiuosi ši vieta gyvuos ilgai ir kauniečiai ją pamėgs.

2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Šiltas ir jaukus Kibin Inn arba Trakai beveik gali pavydėti tokių kibinų

Vieta: Vilniaus g. 21, Vilnius
Tinklalapis: http://www.kibininn.lt
Asortimentas: kibinai, saldūs kepiniai, tortai.
 
Tepu tepu ir ruduo nori nenori įžengia ne tik į miestus, kiemus, namus, bet ir į širdį, vis dažniau pradedi dairytis jaukesnės, šiltesnės aplinkos pasisedėjimams...lauko kavinės deja nebevilioja...
Vaikštinėdami po rudenėjantį Vilnių galvojame kur eisime pietų – norisi kažko šilto, sushi šiandien nevilioja, makaronų nesinori, picos irgi ne, taip ir dairomės nežinodami kur prisėsti. Vilniaus gatvelėje įkišame nosį į Kibinn Inn – nustebina tarsi saulės nutviekstas interjeras – iš niūraus rudenio į Prancūzišką pavasarį... Apsidairom – aha, kibinai, kitokie kepinukai chmmm lyg ir ne tai ko šiandien norisi, išeinam...paeinam dar kelis šimtus metrų ir dzingteli mintis – AŠ NORIU TEN GRĮŽTI. Pasidalinu savo mintimis su kompanjonu, jis nepriešarauja, reiškia grįžtam ir tikrai ne dėl kibinų, kurių skonio nežinojome, o dėl to jausmo, kurį pajutau įėjusi, dėl tos šilumos, jaukumo, nesvarbu ką ten gersiu ar valgysiu, bet šiandien aš noriu pasedėti prie staliuko prie lango būtent ČIA.

Šiandien mane matyt valdo jausmai, o ne protas, nes matau diiiidelį raudoną puodelį ir pasakau kompanjonui, kad nesvarbu kas jame patiekiama aš gersiu iš jo, geras tas mano kompanjonas, supratingas, taigi kol jis stovi eilėj aš renkuosi ką noriu valgyti – o rinktis tikrai yra iš ko – kibinai su įvairia mėsa (vištiena, aviena, jautiena, kalakutiena, veršiena, kainos nuo 4,5lt iki 7,5lt), daržovėmis, varške, grybais, taip pat saldūs pyragėliai (kaina 4,5 lt). Viskas atrodo skaniai – taigi imame porą kibinų su mėsa, kelis vegetariškų ir pora saldžių (su slyvomis ir varške bei kriaušėmis). Ogi mano nužiūrėtame raudoname puodelyje patiekama – late, puikumėlis, maniškis gi ima sultinio (galima ir pusę porcijos). 



Tubūt jei būtų buvę  neskanu, nebūčiau pastebėjus, nes dairiausi į užeinančius žmones – šeimas su vaikais, jaunas merginas užėjusias aptarti meilės reikalų, solidų poną, kuris ilgai teiravosi ar kibinas su veršiena nebus sausas, panelę vilkinčia juodu kostiumėliu ir aukštakulniais, kuri skubėdama prigriebė keletą saldžių pyragėlių. Taippp...kavinukė patraukli įvairiems žmonėms.
O buvo skanu, tikrai skanu – nuostabi kibinų  tešla, tirpstanti burnoje, įdarai taip pat nenuvylė. Tiesa, jei pataikėte ant ne iš karto iškeptų kibinų jie būna šiek tiek atvėsę, bet matyt paprašius pašildo. Net nustebau, kad taip sotu, saldūs pyragėliai lieka nepaliesti, juos pasiimame su savimi ir suvalgome vaikštinėdami po Vilnių.


 
Druska – kadangi ta pati mergina priima užsakymus, duoda grąžą, ruošia kavą, pjausto tortus ir t.t., tai tenka šiek tiek užtrukti eilėje.
Cukrus – matyti, kad Kibin Inn bando įtikti šeimoms, yra kampelis vaikams ir kiekvienas mažasis (ar didelis) smaližius ras čia sau tinkamą pyragėlį ar torto gabaliuką.

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Bzz pizza, rykštelių, Jums, rykštelių

Vieta: Savanorių pr. 159 ir Baltų pr. 42, Kaunas
Tinklalapis: www.bzzpizza.lt
Dienos pietūs: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

Picos į namus??? Prieš kažkiek laiko klausimų net nekildavo kur suks mūsų kelias – o jis sukdavo į Bzz pizza. Paragavom ir prilipom…kol nepradėjo dygti konkurentai ir nugalėjo smalsumas paragauti ir išbandyti kitas picerijas. Konkurentams minant ant kulnų, mano supratimu, turi arba gerėt maisto ir aptarnavimo kokybė arba mažėt kainos, atsirasti įvairių akcijų, pasiūlymų, bet šiuo atveju Bzz Pizza picas suskirstė į kategorijas ir jas pabrangino, o apsilankius supratau, kad ir kokybės atžvilgiu pradėjo taupyt.
Šeštadienio pavakarę užsukam į Bzz Pizza Šilainiuose – sulaukę savo eilės užsisakom maxi picą iš kategorijos Master – pusę su vištiena, pusę su česnaku (17,49 lt). Pliusas picerijai, kad leidžia pasirinkti ir iškepa pusę tokios, pusę kitokios picos. Lukūriuodama savo picos pamatau akciją, kad galima pasiimti kortelę ir surinkus antspaudukus gauni marškinėlius (prisipažystu kad esu tokių akcijų maniakė, man patinka rinkti, klijuoti, štampuoti ir t.t.). Paprašau, kad uždėtų tą antspauduką, bet padavėja/pardavėja/kasininkė/picų pjaustytoja/prieskonių barstytoja/ruletų šildytoja/užsakymų telefonų priemėja tiesiog paėmė ir numetė kortelę burbtelėdama: „vėliau“. Vėliau, tai vėliau, suprantama žmogus vienas daro šimtą darbų vienu metu, o aš lendu su savo kortelėm – susigėdau net...Pažadu pasitaisyti..chi chi.
Picą namo parsivežame dar karštą, visada geriau pasiimti picą pačiam jei tik yra galimybė.



Jei gerai atsimenu picos padas buvo tikrai storesnis, o atsimenu gerai, pica dydį išlaikė, skonis irgi neblogas, tokį patį ir atsimenu, beeeeettt oi oi oi, koks padažo indelis, dvigubai mažesnis nei būdavo, na su tokiu padažo kiekiu matyt būtų galima ketvirtadalį maxi picos pašlakstyti. Nori daugiau padažo? Mokėk litą...va taip, litas prie lito, litas prie lito ir krizė Bzz nebaisi.


 
Druska – paskutiniu metu net iš kelių savo aplinkos žmonių girdėjau nusiskundimų Bzz Pizza nuprastėjimu, išbandžiau ir susidariau nuomonę, kad jie bent iš dalies buvo teisūs.
Pipirai – panelės pardavėjos/padavėjos labai užimtos, taigi dėmesio klientui skiria minimaliai.
Cukrus – senoji Bzz Pizza man labai patiko, niekada neturėjau jokių nusiskundimų, mielieji, tobulėkit ir neleiskit savo reitingų žemyn.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Degalinių maistas arba nesąmonių valgymas yra pačių nesąmonių valgytojų reikalas


Vieta: Statoil degalinė, Kaunas
Tinklalapis: http://www.statoil.lt/madetogo/
Karšti gėrimai – Taip.

Kai vieną rudenišką rytą draugė pasiūlo susitikti mums abiems patogioje degalinėje bevažiuojant į darbą ir aptarti vieną reikalą bei atiduoti reikalingus dokumentus sutikau...ir sau netikėtai ėmiau ir pavalgiau čia pusryčius, pirmą kartą savo gyvenime degalinėje (na aišku jei neskaičiuotume, valgymo degalinėse kelionėse). Linksmai sau čiauškėdamos užbėgam į degalinę pasiimti po puodelį kavos ir čia mano linksmoji draugė prisimena, kad kadangi nepusryčiavom galim prie kavos ką nors prigriebti...skirtingai nei aš ji nėra saldumynų fanė, todėl nurūksta prie šaldytuvo su sumuštiniais, kuris manes nedomina...mane domina keksiukai, sluoksniuotos bandelės, kurios, kaip mini reklama dar ir šiltos. Bet kur tau, čiauškutė jau moja ranka ir kviečia palikti ramybėje saldumynus – nes anot jos čia ne maistas. Aš priešinuosi ir sakau man degalinių sumuštiniai irgi ne maistas, na neperku aš jų, nevalgau ir apskritai smerkiu jų milžiniškas kainas.
Va šiiitas, sako čiauškutė, labai skanus sumuštinis – Ciabatta su kepta vištiena (6,99lt), o man labiau patinka Chili duonelė su kumpiu ir sūriu  (7,99 lt), imam abu. Norėjau pasakyt, kad jei jau mane privertė imt tą sumuštinį, tai pasirinkau tokį, kuris atrodė patraukliausiai.



Susėdam į mašiną su visu turtu, čiauškutė pasakodama įvykį po įvykio atsikanda savosios Ciabattos ir iš jos išraiškos suprantu , kad neliko labai sužavėta. O aš išsitraukiu telefoną ir pleškinu jos tą skonio stebuklą. Cha...pasižiūrėkit patys ir įvertinkint.



Savo sumuštinio taip supeikti negalėčiau – čia buvo ir sūrio ir net daržovių (pomidoro ir konservuoto agurko). Sumuštinis, kuris beje nesušilo ir gavau aš jį tik čiut čiut apšilusiu viršum. Negaliu sakyti, kad buvo neskanu, sumuštinis ir tiek, bet už tokią kainą!!!! ???



Druska – jei yra paklausa, yra ir pasiūla, reiškia kažkam tinka ir patinka.
Cukrus – mielieji, jei nusipirksit ciabattos duonelės, turėsit gabalėlį mėsytes ir pomidoriuką, tokį sumuštinį namie pasidarysit per 3 minutes, o sukirsti galėsit mašinoj, tuomet nereiks stoti degalinėse ir smarkiai tuštinti savo piniginių.

2011 m. spalio 7 d., penktadienis

Sičuan – arba mes, lietuviai, labai mėgstam kinų maistą

Vieta: Kumelių g. 16, Kaunas
Tinklalapis: bėda bėdelė – nei tinklalapio, nei meniu internete.
Dienos pietūs: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.
Lietuviai labai mėgsta kinišką virtuvę – Kaune, tokių kavinių gali rasti pradedant Senamiesčiu, Laisvės alėja, Akropoliu, Mega ir baigiant kioskeliais, kurie kinišką maistą gamina išsinešimui (apie tokius kioskelius mano nuomonė ne kokia, man vis pasirodo nehigieniška, maistas gaminamas megėjiškai, o po vieno tokio maisto paragavimo iš tokio kioskelio oi nepadėkojo mums pilvai, bet ne apie tai šį kartą).
Jau rašiau, kur man asmeniškai skaniausias kinų maistas Kaune (http://maistodiletante.blogspot.com/2011/07/drakoniski-pietus-kinu-restorane.html), bet visai patenkinta esu ir Sičuan gaminamais patiekalais – arba tiksliau skanu, bet būna ir geriau. Čia mane tenkina kainos ir kokybės santykis. Pamenu kažkada viename kinų restorane užsisakiau porciją vištienos berods už 20lt, tai gavau kelis vištienos gabalėlius su pačiu pigiausiu pomidorų padažu, tokiu skaidriu, permatomu ir tiesiog kvepiančiu įvairiais E. Tai vat... į Sičuan einu nebijodama nusivilti, paprastai žinau ką gausiu ir kokio dydžio bus porcija.
 Taigi taigi iššalkę pilvai laukia sriubos ir maniškiui akys iššoka, matyt pirmą kartą mato tokią baltą sriubą...pabadau pirštu ir sakau...matai, matai sakiau imt tą, o ne šitą...pats kaltas J Žinokit koks vaizdas, toks ir skonis – joks...paprašom sojos padažo ir reikalai pasitaiso...šiek tiek. Na ką čia stebuklingo gali išgauti iš kiniško kopūsto ir vištienos išvirusios vandenyje.


 O savo sriuba aš nesiskundžiu. Tai firminė sriuba ir vadinasi „Sičuan“, virėjai matyt ją verda jau užsimerkę ir matyt jau neišeina kažko sugadint. Sriuba aštroka, daug daržovių...skanu.



Antrą patiekalą gaunam karštutėlį, garuojantį..aišku, kad šildytą ne mikrobanginėje krosnelėje. Aštri vištiena su žemės riešutais, koks palengvėjimas... nemirkstanti pomidorų padaže. Porcija didelė, todėl imam iš bendros lėkštės ir dedamės į savąją, palenktiniaudami kuriam teks daugiau, nes tikrai skanu. Ar desertas tilptų? Jau nelabai...bet čia desertų kaina (bananai karamelėje apie 7lt) viena iš mažiausių lyginant su kitais kinų restoranais. Skanaus!

 Druska – dar nepamiršau, kai kažkada norėjau užsisakyti bananų karamelėje, kurių pasirodo neturėjo, tai įsiūlė vaisų asorti ir tik gavus čekį pamačiau, kad asorti dvigubai brangesnis patiekalas nei mano pageidauti bananai...juk buvo galima įspėti, kad obuoliai ir dar kažkas kainuos dvigubai daugiau, bet tiek to... toks atvejis tik vienetinis.
Cukrus – paprašius visada maloniai atneša papildomai padažų, pvz sojos ir nepriskaičiuoja  nei lito.

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

PJazz Oldtown – pavadinimas kitas, dainelės tos pačios

Vieta: Vilniaus g. 26, Kaunas
Tinklalapis: www.pj.lt
Dienos pietūs: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

Oi kaip džiugu, kad Kaunas atgimsta, linksmėja, darosi šiltesnis, atsiranda vietos pasirinkimams.
Nudžiugau išvydusi dar vieną naują restoraną pačiame Senamiestyje – Pjazz Oldtown – chmmm, pagalvojau, kaip girdėta, gal nusikopijavo Pizza Jazz pavadinimą, ogi pasirodo nė velnio nenukopijavo. Čia pati Pizza Jazz sugalvojo naglesni pavadinimą, puikiai suprantamą užsieniečiams, o gal tai buvo noras šiek tiek paslėpti senąjį pavadinimą ir taip pritraukti naujų lankytojų arba tų, kuriem Pizza Jazz buvo ne prie širdies. Tiesą pasakius, aš viena iš jų – neprisijaukinau šito maitinimo tinklo, todėl tik sekundę pasidžiaugus nauja vieta, nusivyliau, kad tai jau šeštasis toks pat restoranas Kaune.
Beeet..aš ten apsilankiau, vieną vėlyvą vakarą po Lietuvos rinktinės rungtynių...aš norėdama išgerti kokteilį, mano kompanjonas šiek tiek užkąsti. Žmonių buvo daaauuug – vadinasi nemelavau apie atgimstantį naktinį gyvenimą. Užėmėm paskutinį staliuką – meniu gavom greitai, tik vat priimti užsakymo niekas neskubėjo, bet kadangi mes irgi neskubėjom, tai džiaugėmes šurmuliu, daugiakalbe aplinka ir dairėmės. Interjeras man pasirodė šaltokas ir neišbaigtas (gal skubėjo atsidaryti krepšinio čempionatui). Senamiesčio aplinkoje norėtusi minkštesnio interjero, mažiau plastmasės, šiltesnio apšvietimo. Gerai, kai picerijoje daug žmonių, yra šurmulys, tuomet ir aplinka sušyla, bet šiaip man trūko jaukumo.

Mano kompanjonas savo užsisakytą sultinį (5,5 lt) gauna pirmas, paragauju ir aš – skanus, nesintetinis, skonį papildo skurdinta bandelė su česnakiniu sviestu. 



Pakramsnojimui užsisakėme focaccia (itališka duonelė su vytinta kiauliena, parmezanu ir česnakiniu padažu, 9,90 lt), būtų buvę tikrai skanu, jei duonelė nebūtų buvus perkepta, viršus vietomis net pasvilęs. Minusas... Puikiai jautėsi sūris, nepagailėta česnako, todėl prie alaus pats tas. 



Vyšninis Mojito kokteilis (18 lt), buvo neblogas, gerai, kad spėjau išgerti dar ne visai ištirpus ledui, nes tada būtų buvęs skystokas ir labiau primintų limonadą, nei alkoholinį kokteilį.



Cukrus – jei patinka, bet kuris Pizza Jazz restoranas, tai patiks ir šis, patiekalai tie patys, kainos tos pačios.
Pipirai – yra žmonių, kuriems Pizza Jazz picos geriausios Kaune, aš nepritariu tai nuomonei, ne mano skonio šita picerija, todėl jei jau lankausi čia, renkuosi kitus patiekalus.

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Al Diwan – lietuviškai egzotiška, egzotiškai lietuviška...

Vieta: Girstupio g. 9, Kaunas
Tinklalapis: www.aldiwan.lt (neveikiantis) arba facebook puslapyje.
Dienos pietūs: Ne
Alkoholiniai gėrimai – Taip.


Kadangi visi serga krepšinio karštlige, o sirgti reikia turėti daug jėgų, taigi ir pasistiprinti reikia kaip reikiant. Prieš pat krepšinio rungtynes užsukame į Al Diwan – rytietiškų patiekalų restoraną Kaune. Lankausi čia pirmą kartą, todėl viskas įdomu – aplinka, meniu, kainos, aptarnavimas ir t.t.

Žmonių nebuvo, dvi moterys rūkė kaljaną, tiesa jo kainos nesužinojau, pamiršau. Aplinka pasirodė labai šilta, jauki, spalvinga, manau malonu būtų valgyti tokioje aplinkoje šaltą žiemos vakarą, matant krentančias snaiges. Staliukai ypač arti vienas kito, todėl ne tik, kad alkūnėm galit kaimyną paliest, bet ir tikrai jo kaljano dūmo pauostyt.


Meniu pakankamai gausus, su paaiškinimais ir nuotraukomis, taigi susigaudyti nėra sunku – yra čia ir tradicinių patiekalų ir mėsos su bulvytėm fri. Ragausim vištienos sriubos (6lt) – sriubų matyt rytiečiai nevalgo, nes čia ji tik vienos rūšies... Po ilgo meniu vartymo ir rinkimosi pagaliau nusprendžiam, kad apsistosim ties karštais užkandžiais – filo tešlos suktinukai su jautiena, ožkos sūriu ir krevetėm ir falafeliai (14 ir 16lt).

Sriuba patiekiama labai greitai ir tas pateikimas tikrai gražus, keliantis apetita, pitos duonelė karšta, taip ir norisi plėšti ir plėšti po gabalėlį. Ar sriuba skani? Sriuba kaip sriuba – ryžiai, vištienos gabaliukai... bet PRIESKONIAI! Štai kas daro sriubą ypatinga! Malonumas skrandžiui – taigi, kai sriuba tokia skani užtenka ir jos vienos valgiaraštyje.



Na apie filo tešlos suktinukus pasakoti kaip nėra ką, daugelis ragavę, daugelis žino – žinoma įdarai buvo su specifiniais prieskoniais, kurie darė šį pateikalą rytietišku, nes filo tešlos suktinukų turi daugelis tautų. Tiesa suktinukai buvo sudėti ant pjaustytų daržovių kurios buvo sausos – lašas aliejaus ar bent citrinos sulčių būtų tikrai nepakenkę.


Falafelių porcija tikrai nemaža, gerai, kad ėmėm vieną, nes mano kompanjonas suvalgęs  vieną falafelį pasakė, kad daugiau nenori – leido suprasti, kad nepatiko ir daugiau į burną neims... O man? O man pats tas - mėgstu visokias kruopas, grūdus ir pan., taigi valgiau sau patenkinta bandydama atspėti sudėtį, nes šį patiekalą ragavau pirmą kartą ir žinojau tik pagrindinę sudedamąją dalį – avinžirnius. Padažas taip pat buvo egzotiško skonio, neragautas, todėl kabinau šaukšeliu vieną ir skanavau. 



Kam idomu kaip falafelius gamina Al Diwan prašom pažiūrėti video  http://www.maistogidas.lt/restoranas-al-diwan/falafeliai-video/?p=blog_27

Cukrus – labai patiko visų pateikalų pateikimas, spalvotos daržovės, visur nepagailėta prieskonių – apetitą šis vaizdas tikrai žadina.
Druska – jei patinka privatumas ir nemėgstate, kai kaimynas žvalgosi į jūsų lėkštę, tada aplinka nelabai patiks, tiesa priklauso nuo to kiek bus žmonių.
Pipirai – mėsėdžiam vyram nesiūlyti vegetariškų patiekalų :)

2011 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis

Grizzly Grill – valgom ne pirmą kartą (šį kartą su foto)

Meniu, darbo laikas: Grizzly Grill Facebook puslapyje.
Užsakymai į namus: Taip.
Drive in: Taip.

Šis mano apsilankymas Grizzly Grill berods ketvirtasis, tik šį kartą apsiginklavus fotoaparatu. Apie pirmą apsilankymą skaityti štai čia:
http://maistodiletante.blogspot.com/2011/05/grizzly-grill-apie-maista-ir-kvapa-rubu.html



Taigi fotoreportažas tiesiai iš Grizzly Grill.
Sekmadienio pavakarys, lauke lynoja, taigi visi staliukai lauke ir terasoje tušti, einame į vidų. Lauke šaltoka...imame sriubos- šiandien burokelių – tinka (3,90 lt). Aš dar imu Cezario salotas su maža vištienos porcija (8,50 Lt), kolega teiraujasi naminių dešrelių, bet jų eilinį kartą nėra. Ar jų išvis kada būna? Na, jei jos tokios populiaros, tai kodėl nepateisinami klientų lūkesčiai ir dešrelių nepagaminama daugiau? Padavėja – maisto gamintoja (taip taip merginos Grizzly Grill ir priima užsakymus, ir nešioja maistą, pilsto sriubą, verda kavą, gamina salotas, dėlioja į lėkštes kepsnius) pasiūlo maltos mėsos vėrinuką (8,90 lt), sako panašu į dešreles, rodos kolega pasidavė įkalbinėjimams.
Grizzly Grill jau atsidarė Drive In langelį ir spėkit kas greičiau gavo maistą ar mes atėję užsisakę, atsisėdę ar žmonės privažiavę su mašina tuo pačiu metu kai mes įeidinėjome pro duris. Visų pirma žmonės mašinoje lauke, kol padavėjos – maisto gamintojos, priiminėjo užsakymus iš žmonių viduje. Tada pirmiausia maistas buvo gaminamas žmonėms viduje, t.y. tiems kurie pirmiau užsakė. Ir mes jau valgėme, kuomet Drive In žmonėms buvo pradėti gaminti mėsainiai. Chmm...nepasiteisinęs dalykas...kol kas. Prie Drive In turėtų dirbti dar bent vienas žmogus, žodžiu yra kur tobulėti.
Grįžkime prie mūsų maisto, patiektas sriubos dubenelis tikrai didelis, sriubą skani – pliusas.



Salotų porcija irgi labai nemenka – salotos nepžliugę, traškios, padažas puikiai suderintas, nors iki tikrų Cezario salotų toli, bet tebūnie tai Grizlio variacija Cezario salotų tema. Vištiena su kario marinatu minkštutė ir puikiai papildo salotas, kuriose dar randu moliūgo sėklų. Nieko prieš!



Kolega taip pat patenkintas savo porcijos dydžiu – pavogiau keletą bulvių puselių, šį kartą jos buvo karštos niam niam. Ragavau ir vėrinuko – sausokas, bet skanus, daug prieskonių, sotus.



Nors yra minusų, bet svarstyklių lėkštelė vis tik nulinko į gerąją pusę, žmonės stengiasi, o mes palaikome!


Pipirai – jei atvyksite vakarop, kai kurių populiarių patiekalų jau gali nebebūti.
Druska – į Grizzlio Drive In kol kas tikrai nevažiuočiau.
Cukrus – kainos, maisto kokybės ir porcijų dydžio santykis puikus.

2011 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

Kibinai – ir nebūtinai tik Trakuose!


Vieta: Vilniaus g. 38, Kaunas
Dienos pietūs: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

Trakai - kibinai, kibinai – Trakai – šis žodžių junginys jau tapo neatsiejamas. Kaip ir dauguma lietuvių į Trakus važiuodavome pasivaikščioti, paplaukioti Galvėje ir suvalgyti kibinų – būtinai - ir man ten jie atrodė geriausi, skaniausi, nuostabiausi, autentiškiausi, kol…neužsukau į Senamiesčio kibininę, va tada ir supratau, kad šie su trakietiškais gali neblogai pakonkuruoti, mano skonio receptoriai pasakė, kad net ir nurungti J
Ši kavinukė matyt gerai žinoma dirbantiems mieste, o aš užsukau tik parekomendavus draugei ir likau maloniai nustebinta: visų pirma kainos – kibinai su kiauliena, vištiena, sūriu, daržovėmis – 3,50 lt. Jautiena, aviena, kalakutiena, kiauliena ir sūriu šiek tiek brangesni. Yra ir saldžių su varške. 



Antra – skonis – kibinai ką tik pagaminti, atnešami karštutėliai. Tešla minkštutė, traški, kibinas su sūriu buvo pilnas įdaro. Antrasis su vištiena taip pat nuostabiai skanus – mėsa kapota, pagardinta svogūnais, sultinga. 



Dviejų kibinų užtenka sočiai ne tik užkąsti, bet ir pavalgyti. Nustebau – nes iš tiesų šie kibinai man pasirodė skanesni nei Senojoje Trakų kibininėje, ten man kietoka, labai miltinga tešla, įdaras ne kartą pasitaikė kremzlėtas.  

O kur Jums skaniausi kibinai? Galbūt gaminti namie?


Druska – matyt sunkoka kavinukei išsilaikyti tik iš kibinų, taigi čia yra ir picų ir kepsnių ir kitų patiekalų, taigi meniu šiek tiek primaišytas įvairių pasaulio virtuvių patiekalų.
Cukrus – puikumėlis, galėsiu savo svečius iš užsienio ir Kaune nusivesti pavalgyti kibinų.

2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

Tssss...visiškai slaptai – skaniausi šakočiai Kaune


Vieta: Skudučių g. 19, Aleksotas, Kaunas
Tinklalapis: www.sakotis.lt


Iš lūpų į lūpas, iš lūpų į lūpas ir taip iki manęs atėjo gandas apie skaniuosius šakočius kepamus Aleksote. Šio skanėsto vis paragaudavau pas draugę, kol neištvėriau ir nuvažiavau pati, dabar tai jau tapo kone tradicija, kad įvairių švenčių metu ant stalo puikuojasi spygliuotasis saldumynas.



Įmonė skelbia, kad šakočiai kepami be maisto priedų, kvapo ar skonio stipriklių ir tik iš natūralių produktų. Paragavus tikrai jaučiasi, kad šakotis nėra „paskanintas“ visa puokšte chemikalų, spalva natūrali, nes mane labai stebindavo mūsų parduotuvėse stovintys morkų spalvos šakočiai. Jei mėgstate minkštus šakočius – ale pyrago tešlos, šis ne toks – jis trapus, lengvas, pakankamai saldus ir labai skaniai tirpsta burnoje.




Beje parduotuvėlėje prekiaujama ne tik šakočiais – nepaprastai skanus tinginys pagamintas ir šakočio (nėra ką lyginti su parduodamais mūsų  populiariausiuose parduotuvių tinkluose), keksiukų formos šokolado gabalai su šakočio ir riešutų gabalėliais.

P.S. kainos nesikandžioja – kilogramas šakočio apie 25 lt.

Cukrus: Oi koks malonumas laužyti tuos trapius spygliukus ir užgerti juos kava :D
Pipirai – norisi dar ir dar ir dar. Beje, kartais nuvažiavus nebebūna ką pirkti ypač švenčių metu.

2011 m. liepos 24 d., sekmadienis

Drakoniški pietūs kinų restorane “Drakonas”

Meniu: facebook.com profilyje.
Dienos pietūs ir maistas į namus: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

Jei manęs būtumėte paklausę kur Kaune skaniausias kinų maistas, nuoširdžiai pasakyčiau, kad niekur…na taip yra keletas vietelių, kur neblogas vienas ar kitas patiekalas, bet kažko tokioooo ohoho nebuvau atradus…iki restorano Drakonas. Restoranas atsidarė prieš maždaug pusę metų ir pirmiausia nustebino savo interjeru. Jau gerokai buvo įgrisę ale kiniško stiliaus interjerai, kur kinišką stilių kurdavo visur tokie patys, praktiškai vienodi šviestuvai ir kelios vėduoklės ant sienos, fui...ir be abejo neapsieiname be nors vienos raudonai dažytos sienos...antras fui... Užėjus į Drakoną akys atsigauna – modernus baltai juodas interjeras nedvelkia kiniška provincija. Tiesa, man vietoj plastmasinių kėdžių norėtųsi kažko minkštesnio, patogesnio, kad norėtųsi ne tik pavalgyti ir išeiti, bet dar ir pasisėdėti, papliurpti su drauge ar draugu.
Dienos pietų iki šiol neteko čia valgyti, bet draugai vis pasidalindavo teigiamais atsiliepimais. Šiek tiek nusivėlinom, bet dienos pietūs čia iki 15 val, taigi atėję 14.45 nepavėlavom. Žmonių nebuvo, todėl maloniai nusišypsojusi padavėja iškart priėmė užsakymą. O rinktis čia tikrai yra iš ko: 16 patiekalų (vištiena, kiauliena, jautiena, žuvis, daržovės). Dienos sriuba šiandien – menkės. Nespėjus mirktelėti – ji jau ant stalo. Kadangi Lietuvoje taip jau įprasta, kad dienos pietų porcijos mažesnės, nei, kad pirktum patiekalą iš pagrindinio meniu, tai nustebau, kad sriubos dubenėlis labai jau nemenkas. Kadangi nelabai mėgstu kisieliaus pobūdžio sriubų, tai suvalgau ne visą, bet mano kolegai sriuba patiko ir tiko.



Antrieji patiekalai atkeliauja nepraėjus nei 15 min, taigi tikrai spėsite papietauti, net jeigu ir labai skubate. Lėkštes garuoja prieš mus, o mes su kolega žiūrim vienas į kitą nesuprasdami kur reiks sutalpinti tokio dydžio porciją, uch nustebinot, mielas Drakone, su savo drakoniškom porcijom :)
Kolegos traškią vištieną buvau ragavus anksčiau: nuostabiai parinkta tešla, tikrai traški, nepersigėrus riebalais, neįmirkusi saldžiarūgščiame padaže. Maniškė aštri vištiena su daržovėmis buvo iš tiesų aštri, bet ne per daug, padažas buvo puikus, taigi kolega vis pakabindavo jo šaukštu iš mano lėkštės, o man nebuvo gaila dalintis, nes tokios porcijos būtų užtekę ir dar vienam žmogui. Garnyrui patiekti ryžiai buvo su kiaušiniu, na o salotos niekuo neišskirtinės, bet šviežios, tiko prie kolegos traškios vištienos, gi mano liko beveik nepaliestos, nes vištiena ir taip buvo su daržovėm.




Jeigu tokie pietūs butų savaitgalio popietę – visai nepykčiau, bet juk mums dar energijos ir darbui, ne tik virškinimui :) Turim 15 min, taigi pasivaikštom po Laisvės alėją, deja, tai nepadeda...drakoniški vis tik tie pietūs :)

Druska – problemos su parkavimu.
Cukrus – drakoniškos dienos pietų porcijos už nedidelę kainą.