2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Restoranas Juodas – arba juodoji skylė ir labai skanūs sushi

Vieta: Savanorių pr. 288, Kaunas
Meniu: www.juodasbar.lt ir FB puslapyje.
Pristatymas į namus: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.
Maistas – Japoniški ir kiniški patiekalai.

     Nemėgsti sushi, negamini sushi namie, neturi savo mėgstamiausio sushi baro? KAIMAS! Nes sushi dabar valgo VISI, o kadangi valgo visi, tai ir gamina jį kas netingi.

   Taigi štaigi koks nustebimas buvo kai, visame Kaune žinomas keptos vištos ir „kebabų“ kioskelis, pasiskelbė, kad nuo šiol pas juos ir kiniškas maistas bei sushi. 4 in 1 – viename kioskelyje. Jei kas ragausit, brūkštelėkit man emailą su atsiliepimais, būtinai pasidalinsiu visomis nuomonėmis su kitais.

     O nuo kioskelio prie gatvės, mes grįžtam prie glamūriškos vietos, kuri, taip pat gamina kinišką ir japonišką maistą – taigi Juodas...Atsiprašau iš anksto, bet šitos įstaigos interjerą pavadinau juodąja skyle – mano akiai nejaukus ir nepatrauklus restorano vidus, kurį galėtų atsverti graži terasa, jei jos vaizdas neišeitų į vieną iš judriausių Kauno gatvių ir McDonalds. Žiemą darosi dar niūriau sėdėti tokiame tamsiame interjere su ale juodu veltiniu muštomis sienomis ir veidrodiniu – stikliniu baru, lauke tamsu, viduj tamsu – visiška depresija, vasarą gi vėlgi iš šilumos ir saulės lįsti į tamsą ir tūnoti apsuptiems juodų sienų? Pas mus ir taip 9 mėnesius šaltasis periodas, duokit mums spalvų, o glamūras ir madingi interjero sprendimai jau paskui (dabar man paaiškėjo baro Stanley fenomenas – ryšku, jauku, minkšta, spalvinga ir visada sausakimša žmonių).
     Manot, kad skundus jau baigiau? Dar ne. Kai lankiausi Juodas buvo žiemos pabaiga (jei taip galima pavadinti pabaiga, kai spaudžia -15 laipsnių šaltukas). Mes, dviese, buvom vieninteliai lankytojai, neskaitant poros žmonių, kurie pasiėmė maistą išsinešimui. Juodaplaukės ir juodai apsirengusios padavėjos (maistas tikiuosi nebus tik juodas) turėjo ką veikti, bendravo su savo draugais prisėdusiais prie kito stalelio. Tiesa viena užmetus per petį į mus akį atsistojo ir atnešė meniu (nei vieno žodžio panašaus į „labas vakaras“, „prašau“, „gal padėti išsirinkti“). Ir vėl prisėdo prie savo draugų...paskui iš vis dingo kažkur pašnekėti telefonu. Žodžiu su padavėja mums nepasisekė, nes nuo staliuko mums teko ją kelti varstančiu žvilgsniu ir jautėmės trukdantys bendravimui.
     Ai, pereikim prie linksmesnės dalies – maisto. Meniu platus ir pasirinkti tikrai yra iš ko – daug ir įvairių sushi, taip pat ir desertiniai, nemažai jau sudarytų rinkinių, jei norisi paragauti daugiau rūšių. Sushi kainos panašios kaip ir visur, žodžiu negąsdinančios. Kinų meniu labai nenagrinėjau, nes tai maniškio manija.
    Kadangi žmonių kaip ir nebuvo, savo Fuji maki sushi (12,99 Lt) su tigrine krevete, masago ikrais, avokadu, sūrio kremu, tempura, gavau labai greitai. Maisto pateikimas gražus, viliojantis paragauti, malonu valgyti ne iš popierinės dežutės. Paragavus tikrai neusiviliu ir netgi nustembu (po kelių nesėkmingų sushi ragavimų) – skanu! Šviežia! Ir ryžiai tokie, kokie turi būti. Gabalėlis tikrai nemažas ir man visas į burną netelpa. Jau po šešių gabalėlių jaučiuosi, beveik soti, nors ir nebuvau labai alkana. Sotu! Net atsikvėpiu...yes, dar viena gera vieta užsukti sushi (labai labai tikiuosi, kad tai nebuvo tas kartas, kai netyčia labai pasiseka ir gauni skanų maistą, tikiuosi, kad pas juos taip yra beveik visada).




    Įsigilinus į savo sushi nepastebiu, kad maniškis vis dar laukia savųjų Traškių vištienos gabaliukų saldžiarūgščiame padaže (22 Lt), kadangi iš šio patiekalo stebuklo tikėtis neverta, tai jo ir nebuvo. Vištiena, kuri užpilama padažu niekada nebus tokia traški, kokia galėtų būti jei padažas būtų patiektas atskirai. Paragavau – man pasirodė rieboka, tešla su padažu vėlėsi burnoje ir vėlgi tokių patiekalų nelabai mėgstu – man trūksta daržovių. Ryžiai (2 Lt) buvo birūs, tad ganėtinai sunku buvo juos paimti, gal ir gerai, bent jau nepervirti.



    Na, o gražiai pabaigai, pasigrožėkim ir bent akimis paragaukim sushi, kurie deja Lietuvoje mums neprieinami ir matyt niekada nebus. Lietuvaitės rašomas blogas:
 
Druska – interjeras - pavalgius nesinori užsilikti, išėjus į lauką net lengviau atsikvėpiau.
Cukrus – džiaugiuosi radusi antrą vietą Kaune, kur sushi netobuli, bet tikrai skanūs. Tikrai grįšiu į Juodą paragauti ir kitų rūšių.