2013 m. gruodžio 29 d., sekmadienis

Grill London ir Grizzly Grill - kas kam duoda į kaulus?


Vieta: Grill London  - Pramonės pr. 16 A /  Grizzly Grill - Savanorių pr. 439/Šiaurės pr. 3A, Kaunas
Meniu, darbo laikas: London Grill ir Grizzly Grill Facebook paskyroje.
Dienos pietūs - Nėra.

         Kad Grizliai sulauks konkurentų - buvo aišku jau seniai, tik tie konkurentai nelabai skubėjo. Kad kepsnių ant žarijų restoranas nusisekęs dalykas, irgi matėsi jau po kelių mėnesių nuo Grizzly Grill atidarymo. Žmonėms to reikia, jiems patinka, tai vat, prašom dar vienas restoranėlis - Grill London. Pavadinimas man pasirodė keistokas vietai, kuri įsikūrusi Urmo Bazėje, na gerai, gali bandyti pamiršti restoranui už nugaros nusidriekusias rampas su keliasdešimt sandėlių ir įsivaizduoti, kad randiesi miesto centre ar sėdi senove dvelkiančiame Londono bare. Bet negali, nes ateinanti publika vis tik pasitaikė tam tikro kontingento, chhmm, kad ir kaip nenorėčiau taip sakyti, bet maniau, kad Kaune vis mažiau ir mažiau žmonių nešioja treningus ne namuose, pasirodo klydau. Mudu su maniškiu sėdėjom apsupti treninguotų minios, neskaitant kitos porelės. WTF? Meniu, kurį pirmiausia apžiūrėjau internete man pasirodė šiek tiek pakopijuotas nuo Grizzly Grill, ne tik kai kuriais patiekalais, bet ir kainom.
       Lankėmės London Grill savaitgalį, todėl žmonių netrūko, tik mums nepasisekė, kad gavom 'kosmosinį' padavėją - jam viskas nesisekė ir krito iš rankų, jis viską pamiršdavo ir apskritai juk yra žmonių nesutvertų dirbti aptarnavimo srity, tai šis žmogus, tikrai vienas iš jų. Pastebėjau, kad žmogus kankinasi...Maniškis pasirinko Homeburgerio kompleksą su vištienos krūtinėle (14,50 Lt), o aš aštrų vištienos vėrinuką su spanguolėm, bulvių kroketais ir marinuotomis daržovėmis (12,50 Lt). Ilgai laukti neteko, hamburgeris atkeliavo pirmas, o vėrinukas, kurį man atnešė kiek vėliau buvo ne tas, kurį užsisakiau (gavau su kariu). "Kosmosinis" padavėjas padėjo lėkštę ir dingo, palinkėjęs skanaus, nors įrankių dar nebuvo atnešęs, kaip ir lėkštės su marinuotom daržovėm. Prisikvietus atgal ir paklausus ar čia tikrai vėrinukas su spanguolėm, padavėjas sugebėjo išlement, kad jis neskiria patiekalų pagal išvaizdą, gerai, kad bent klientai skiria. Dedu pliusą už tai, kad buvo greitai sureaguota į situaciją ir naujas vėrinukas jau buvo ant mano stalo, dar maniškiui nebaigus valgyti savo patiekalo.


       London Grill "Homeburger" man pasirodė puikus - nuostabiai pamarinuota vištienos krūtinėlė, tiesiog tirpstanti burnoje, nestandartinis salotų rinkinys (o ne įgrisusios Iceberg salotos), tinkamai paskrudinta bandelė ir labai geros bulvių skiltelės, kurios buvo gerai prieskoniuotos. Maniškis priekaištų neturėjo, tik apkalbėjom, kad būtų tobula, jei London Grill pasiūlytų burgerių su maltos, geros jautienos paplotėliu.



        Mano nelaimėlis vėrinukas su visais priedais pagaliau pasiekęs mano stalą irgi buvo neblogas - gerai iškeptas, bet jei tai buvo marinatas su spanguolėm, tai jų iš tiesų norėjosi jausti daugiau. Daržovių rinkinys buvo nemažas ir tikrai skanus -  marinuotos paprikos - super! Man patinka, kad garnyrų pasirinkimas tikrai įvairus ir subalansuotas lietuviškam skoniui.

        Apie Grizzly Grill plačiau esu rašiusi čia. Nors lankiausi čia ne vieną, ne du ir ne tris kartus, bet jų gaminami hamburgeriai (jie patys juos vadina sumuštiniais) nėra patraukę mano dėmesio. O šį kartą ėmėm ir apsilankėm tyrimo tikslais - reikia palyginti du konkurentus ir taškas! Man atrodo, nuotraukos kalba pačios už save ir man gaila, kad Grizzly Grill šiek tiek paleido vadžias kokybės atžvilgiu.



       Šio sumuštinio teko laukti beveik pusę valandos, matėm, kad iškepta mėsa laukė savo eilės, kol mergaitė gamino kitus patiekalus išsinešimui. Sumuštinį pagaliau gavom, bet praktiškai šaltą, bandelė absoliučiai guminė, mėsa (tiek vištiena, tiek maltos mėsos paplotėlis) be jokio išskirtinio skonio, jokio sūrio. Atskira kalba apie bulvytes fri - tai jau beveik tapo tradicija pas Grizzly Grill, kad jos patiekiamos šaltos, o šį kartą dar ir be jokių prieskonių ar bent jau druskos. Patarimas, nustokit daryt eksperimentus su keptom buvytėm, nes kiekvieną kartą užsisakydamas nežinai ką gausi: vieną kartą jos plonos ir lygios, kitą kartą pjaustytos dantytai ir kietos, trečią - subyrėjusios.

       Taigi, senbuviams teks pasitempti ir susiimti, nes kol kas naujokai London Grill stengiasi ir bando prisivilioti kuo daugiau klientų. Klaidų daro ir tie ir tie, bet kas neklysta? Tiesa ta, kad išlieka patys stipriausi, o gal visiems užteks vietos po saule?

Druska - London Grill visas patalpas buvo "užkvėpinę" smilkalais, apsidariau ar ne į indišką restoraną patekau. Asmeniškai mane smilkalų kvapas nejuokais erzina, sėdėjau ir raukiausi visą laiką. Grizzly Grill šį kartą teko sėdėti pirmame aukšte ir vėl išėjau 'prakvipus'. Merginos, nepatariu ten lankytis prieš einant pavyzdžiui į klubą, nebent norėtumėt aplinkiniams įsiminti dėl mėsa ir dūmais prakvipusių rūbų ir plaukų.
Cukrus - apsilankykit abiejuose restoranuose ir pasirinkite savo favoritą.


Linkiu 2014 - aisiais atrasti naujus skonius, mylėti ir būti mylimiems, dalinti pažadus ir juos vykdyti! Tikiuosi, kad ir toliau bendrausim ir draugausim.

2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Gan Bei City dienos pietūs - geriau, nei tikėjausi

Vieta:  Islandijos pl. 32 PC "Mega", Karaliaus Mindaugo pr. 49 PC "Akropolis" Kaunas, Saltoniškių g. 9 PC "Panorama" Vilnius.
Meniu: www.susi.lt
Alkoholiniai gėrimai – Taip.
Dienos pietūs - Taip.


       Gan Bei City Megoje man rodos laikosi iškėlęs nosį, ir iš aukšto žiūrėdamas į picerijas su picomis po 5.99 Lt, galvoja, kad pas juos lankosi kitokie, tai yra ne tų picų ir cepelinų valgytojai. Kažkodėl nuo pat atsidarymo Akroplyje, o paskui Megoje, šis restoranas man asocijuojasi su madingų snobų madinga susirinkimo vieta. Nors teko keletą kartų lankytis tik prieš kokius porą metų - nieko ypatingo aš ten nepamačiau ir sugrįžti netraukė.

       O..bet..tačiau taip jau nutiko, kad dienos metu atsidūriau Megoje ir nutariau išbandyti Gan Bei City dienos pietus (kaina 21,50 lt). Dienos metu, ten besirenkanti publika pasirodė keistoka: tie (dažniausiai trumpai kirpti), kuriems dirbti nereikia ir tos (dažniausiai platininės blondinės), kurios lydi tuos, kuriems dirbti nereikia. Na, bet nei mes trukdom, tai publikai, nei jie mums. Padavėjo 'poxuisto' sulaukėm greitai. Kodėl 'poxuisto', nes pasiteiravę, kas šiandien dienos pietų meniu, sulaukėm atsakymo, kad 'čia šiandien nieko skanaus nėra'. Interpretuok kaip nori, bet mes nebesigilinom ką jis turėjo minty. Vienok, ačiū už atvirumą. O mes surizikavom ir užsisakėm dienos pietus. Galima buvo rinktis tarp sriubos ir sushi rinkinuko, bei Sičuanio vištienos su aitriąja paprika ir baltuoju vynu su Basmati ryžiais arba lašišos su citrinų padažu ir Basmati ryžiais, taip dar priklausė kava arba arbata pasirinktinai.


       Valandos skirtos dienos pietums, niekaip neužtektų pavalgyti Gan Bei City restorane, nes viskas čia vyksta gan sulėtintai. Sushi sulaukiam, gal po 20 minučių nuo užsakymo. Labai skųstis negali, gi ne iš šaldytuvo ištraukė ir patiekė, viskas šviežia ir gaminama čia pat. Šis rinkinukas, tai pusė porcijos Kappa maki ir pusė Nikko maki. Mango vaisius naudojamas antruosiuose buvo kietas, bet ar kam yra tekę matyti tikrai sunokusių mango vaisių mūsų parduotuvėse? Daugiau nieko blogo negaliu pasakyti, buvo tikrai skanu.




       Vištiena ant mūsų stalų atsiduria dar po 25 minučių, vaizdas džiugina širdį, kad ir kaip banaliai ta įpjauta pomidoro riekelė ar petražolės šakelė atrodytų. Apsidžiaugiu, kad nėra marinuotų kopūstų salotų, suprantu, kad tai pigiausia, bet kiek galima visuose kinų restoranuose juos krėsti prie visų dienos pietų patiekalų? O ir jokių papildomų daržovių salotų čia nereikia, nes vištiena su paprika ir marinuotais mažais svogūnėliais.

       Sau netikėtai, pripažįstu, kad buvo tikrai skanu, bet per daug, bent jau mums su kolege. Dedu pliusą už dienos pietus ir sakau, kad šį kartą tikrai nenusivyliau ir skeptiškumas Gan Bei City atžvilgiu šiek tiek sumažėjo.

2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Šokoladas - nėra geresnio draugo šaltais rudens vakarais

Produktas: AJ šokoladai "Šarlotė"
Kur pirkti: http://www.ajsokoladas.lt/kontaktai/
Kaina: 5 Lt (svoris 50g).

       Niekada nesupratau ir nesuprantu žmonių išpažįstančių meilę rudeniui. Taip, man irgi gražu ugniniai ir gintariniai medžių lapai, taip man patinka jų čežėjimas po kojomis, ilgi pasivaikščiojimai po rudenėjančius parkus, bet tai ir viskas. Aš nepradedu traukti iš spintos šiltų megztinių dar rugpjūčio mėnesį svajodama jais pasipuošti, kaupti arbatos atsargų šaltiems vakarams, ar ieškoti keksų su obuoliais receptų, nes tik jų kvapas iš tikrųjų leidžia pajusti rudenį visa širdimi, bet dar ir kaitinama orkaitė padeda ištverti šaltį namuose, kol šildymas neįjungtas. Neee, tai ne man...Aš sukandu dantis ir laukiu nesulaukiu pirmųjų pavasario ženklų, stengdamasi pamiršti, kad to galima tikėtis tik po 7 mėnesių.
       Užtai, galiu sau leisti išpūstom akim draugei aiškinti, kad kas jau kas, o šokoladas padeda ištverti tamsą, nors jinai man sako, kad tamsa mane apims pavasarį, kai neįlysiu į savo džinsus, bet aš jai sakau, kad nuo tokio šokolado nestorėjama.



       Šiuos šokoladinius batonėlius pirkau CH Chocolaterie Kaune. Tuo metu turėjo dviejų rūšių "Šarlotė" šokoladukus (5 Lt/vnt.) - su karamele ir traškučiais ir su kubos romu. Beabejo už 5 Lt gali nusipirkti dvi plytas šokolado ir jas suvalgius nepajusti, kad turėjai burnoje šokolado arba gali nuspirkti vieną 50 g šokoladuką ir pajusti nesulyginamą malonumą ragauti tikrą produktą.



       Mėgstantiems juodą šokoladą tikrai rekomenduoju, abu labai labai skanūs: sodrūs, ne per saldūs, tačiau intensyvaus skonio. Tiek karamelės, tiek romo įdarai puikūs. Tai šokoladai perkami sau, nes svečių tokiais neprivaišinsi, nors jei jais bus prekiaujama prekybos centruose, tikiu, kad kaina bus mažesnė.

       P.S. šokoladas man padeda mokytis, tai reiškia, kad sudarai sandorį su savimi - dar 5 knygos skyriai ir tik tada šokoladas su kava...:) ir ta žieminė tamsa 17 val. vakaro tampa ne tokia ir baisi :)



2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

IKEA maistas - ar populiariausi dalykai yra geriausi?

Vieta: Žirnių g. 56, Vilnius
Meniu: www.ikea.lt
Alkoholiniai gėrimai – Ne.
       Populiariausi dalykai yra geriausi - bando mums įteigti viena reklama. Taip taip, prekių gamintojai labai norėtų, kad visi gyventų IKEA pasaulyje, rengtųsi tik H&M rūbais, valgytų tik gerai išreklamuotą fast food'ą ir mylėtųsi tik su Durex.
       IKEA gamina ne tik visur, visaip ir visada tinkančius baldus, jie gi dar turi ir KUKULIUKUS - ko jau ko, bet to mūsų spauda atsidarius IKEA nepamiršo paminėti veik kiekviename straipsnyje. Ot, tai nustebino lietuvius lyg nebūtų jie matę kotletukų, kurie bent kartą per savaitę garuoja ant eilines lietuvių šeimos stalo.
       IKEA valgykla gi įsikūrusi taip patogiai, kad priverstų tave pasistiprinti prieš pradedant kelionę po IKEA pasaulį. Ir stiprinasi žmonės, dauguma staliukų šeštadienio pavakarę užimti ir nukloti lėkštėmis.


        Maisto pasirinkimas mane nuvylė - kelių rūšių saldumynai, dvi sriubos (šaltibarščiai ir agurkinė), kukuliai ir lašiša -o ką, pavyzdžiui, valgyti vegetarui? Tiesa, buvo bulvių fri - tai jas, kiek mačiau, kirto vaikai. Draugė valgė agurkinę sriubą (1,99 Lt), kurią labai gyrė ir norėjo pakartoti - sakė, kaip naminė, toks "comfort food", o ir kaina valgyklinė.


       Švediški kukuliai (maža porcija 7,99 Lt) - jei ne bruknių džemas, tai būtų beveik kaip ir lietuviškas patiekalas su bulvių koše ir padažu ir nei vienas tikras lietuvis tokio paprastai neatsisako. Kvepia vaikyste, namais ir močiutės kepamais kotletais špižinėje keptuvėje. IKEA valgyklos kukuliukai tikrai skanūs, tik meilės juose mažiau. Beje, bulvių košė pasitaikė beveik atšalusi, nors taip ir neturėtų nutikti atsižvelgiant į tai, kaip greitai porcijos išdėliojamos į lėkštes alkaniems pirkėjams.


        Mano mėgstamiausia dalis - saldumynai. Patraukliausiai lentynoje atrodęs migdolų ir šokolado pyragas (specialus pasiūlymas - su kava 5,99 Lt) - iš tiesų buvo superinis, tvirtas riešutinis pagrindas su grietinėlės sluoksniu aplietas šokoladu. Riebus ir kaloringas, bet vertas dėmesio desertas. Ir kava man patiko, mačiau naudoja Paulig pupeles. Daugumai lietuvių matyt kava ypač patiko - kartojo ir kartojo, nes juk reikia išnaudoti, tai kas nemokama.


       Jaučiu pareigą pasiaiškinti ko aš į IKEA važiavau - o gi šiaip iš smalsumo, nes turėjom laiko prieš renginį, nes niekada nėra tekę čia lankytis, nes rūpėjo viską apžiūrėti ir kukulių užkrimsti.  Stovėdama prie kasos apsupta lietuvių ir svetimšalių su prekių maišais ir vežimėliais, pajutau gėdą rankose laikydama tik 2 nedideles žvakides. Nejauku vienok, kai tave varsto žvilgsniais ale "tai tipo tau čia niekas daugiau nepatiko ir nieko neišsirinkai, o tai ko tu čia važiavai ir kur tavo 3 lapų sąrašas?". Patiko man daug kas, bet dauguma daiktų tik iš toli....arba aš dar nesupratau, kad populiariausi dalykai yra geriausi.

2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Sicilia Druskininkuose - žingsnis į priekį žengtas, tik aptarnaujantis personalas atsilieka

Vieta: Taikos g. 9, Druskininkai
Meniu: www.sicilia.lt
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

       Tai, kad Birštonas yra arčiau Kauno, įtakoja šiokį tokį Druskininkų primiršimą, bent jau mano gyvenime. Druskininkuose vėl apsilankiau po kelerių metų pertraukos ir turiu pasakyti likau labai stipriai nustebinta - miestas išpuoselėtas (tikiuosi, kad ne tik pagrindinės gatvės), paplūdimys įruoštas, sanatorijos atsinaujinusios, nauji pastatai kyla, o prie to pačio, beabejo ir naujos bei senos maitinimo įstaigos bujoja (jei galima taip pasakyti).


       O mes patraukėm į Sicilia, nes visi naujokai yra naujokai, o Sicilia Druskininkuose jau įsitaisiusi seniai seniai. Tiesa, turiu pasakyti, kad nežinia kiek tos senosios dvasios aš čia pajutau - interjeras pakeistas (tiesa jaukus, ramių spalvų, neapkrautas), aptarnaujantis personalas toks jaunas ir tiek užimtas, kad su užėjusiais klientais net nesiteikia pasisveikinti, ale "sėskit kur yra vietos ir laukit, nežinia kiek". Tokios matyt tų mūsų kurortų giliai įsišaknijusios ydos. Kadangi buvom tik trise, tai kur prisėsti radom nesunkiai, ir dar ant stalo radom begulinčius meniu, kuriuos paliko sedėjimo vietą palikę ir kitur persėdę žmonės. Palikti meniu buvo mūsų išsigelbėjimas, kol 20 minučių laukėm ir kada gi mus pastebės kaip paklaikę lakstantys padavėjai. Sulaukus ilgai laukto išgelbėtojo su trimis meniu rankose, mes jį jau buvome perskaitę tris o gal ir daugiau kartų, todėl tvirtai žinojome ką valgysime. Turbūt tik 18 metų teturintis jaunuolis, na gal tik taip jau jaunai atrodantis, net atsikvėpė, kad klausimais apie patiekalus ilgai jo neužlaikysim ir užsirašęs mūsų pasirinkimą nurūko toliau su visais - jau šešiais - meniu rankose. Visas aptarnavimas ir buvo tokio lygio - atlekiu, numetu lėkštę, lekiu toliau. Jokio atidumo.
        Mūsų kompanijos vyriškis užkandžiui užsisakė silkę su nelupta bulve (8Lt) - ir kaip mes jam pavydėjom, bei seilę varvinom. Nebuvo ta silkė kuo nors ypatinga, bet po procedūrų ir SPA (beje rekomenduoju atsinaujinusią Grand Spa Lietuva pirčių ir baseinų erdvę www.grandspa.lt) alkis nejuokais buvo apėmęs, tik, mes, moterys, po ką tik atlikto probleminių vietų masažo negalim sau leisti apsiryti, todėl sėdim ir laukiam karštojo patiekalo. Ir laukiam, ir laukiam ir vis dar laukiam...
 


       Tai kurortas, todėl nuostabus atsipalaidavimas laukiant patiekalo turėtų būti tik privalumas - tai kodėl po velnių taip nėra? Dar po gerų 45 minučių pradedu pykti, sukiotis, varstyti padavėją reikšmingais žvilgsniais, nors tai padeda tiek pat kiek daužyti galvą į sieną.
       Ir taip gi išbarsčius visus geros nuotaikos likučius pagaliau gauname kepsnius - tik mes dviese, o gi tas kuris mėgavosi silke negauna savo picos ir dabar jau domisi mūsų lėkščių turiniu. Mano vištienos kepsneliai su ant grotelių keptomis daržovėmis ir barbekiu padažu buvo puikus (17 Lt). Gerai pamarinuoti ir dar geriau iškepti, todėl sultingi. Naudota kumpelių mėsa, kuri čia tikrai labiau tinka, nei sausesnė krūtinėlių. Priekaištų patiekalui visiškai neturėjau, tik gal būt pabodusias bulvytes fri galima būtų pakeisti įdomiau paruoštomis bulvėmis ar kuo nors kitu.


       Kiaulienos kepsnys su grybų padažu (apie 17 Lt) irgi neliko neapkalbėtas. Draugė sakė geras, o gal jau viskas mums buvo skanu vien dėl to ilgo laukimo. O ir grybus dzūkai naudoja tikrus, ne kokius tai apsimetelius pievagrybius. Pagerbėm tai, kad nei prie vieno kepsnio nebuvo klaikių kininių kopūstų krūvos ir 2 riekelių pomidoro, nes dažniausiai tokio garnyro negelbėja net geras kepsnys.


        Peperoni pica (didelė 20 Lt) - ragavau gabaliuką, todėl atsakingai pareiškiu, kad skani. O mums, dviem moterims, ji pasirodė, dar ir graži, tiesiog...Traški, plonu padu, tiesa sausoka, bet čia juk ne Italija, ne mocarela  ir ne trintų pomidorų padažas ant pado, todėl, kad picą pavyktų nuryti pateikti du padažai. Baltasis padažas tiems, kam cholesterolio kiekis kraujyje per žemas.



Druska - būkit geri, išsipoeruokit tą ilgo aptarnavimo ir nemokytų padavėjų ydą, ir Jūs būsit puikūs.
Cukrus - idealus kainos (kaip kurortinei maitinimo įstaigai tikėjausi didesnių) ir kokybės santykis.



2013 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Pepper Pizza - filosofija 'jei jau darai, tai daryk bent jau šiek tiek kitaip nei visi' gal ir pasiteisina


Vieta: R. Kalantos g. 3, Kaunas
Meniu: www.pepperpizza.lt
Pristatymas į namus: Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Ne.

       Pepper Pizza išdygo kaip iš niekur ir labai aktyviai pradėjo reklamuotis FB - vos ne kiekvieną iškeptą picą parodydavo. Negaliu sakyti, kad tos foto labai žavėjo - fotografuotos kaip su muiline picos atrodė kaip iškeptos namie, blizgančios nuo riebalų, perskrudusios ir kai kur padegusiais krašteliais, žodžiu - nepadailintos. O jau pasirinkimas - 22 rūšių picos, o jei ir tai neįtinka, gali susikurti savo. Sukėlė smalsumą man šie naujokai, kai pavarčiau jų meniu ir pamačiau picas su varškės sūriu ir krapais, karšto rūkymo žuvimi, rūkyta lašiša, cukinijomis ir t.t. O ir padažai kokie išmanūs - su krienais, su krapais ir dar visokie kokie. Mokam, mes lietuviai, prisitaikyti įvairius patiekalus savo skoniui - kodėl gi negalėtų būt pica su guliašu ar kotletukų griežinėliais arba pica su bulviniais blynais, juk su bulvytėm fri picos kepamos. Uch, gerai, kad bent Pepper Pizza nevadina savęs itališkų picų kepėjais.
       Vieta, kurie picerija įsikūrusi, nei kažkur Kauno centre, o asmeniškai dar ir toli nuo namų, todėl tikimybė, kad ten lankysiuos beveik minimali, bet išbandyti norėjau.

     Picą pasiėmiau kruopščiai supakuotą į foliją ir įdėtą į dežutę - kas yra super, nes pica ilgiau išsilaiko šilta ir nėra galimybių jai prilipti prie dežutės dugno. Smulkmena, bet parodo, kad rūpinasi klientais ir ne tik įmeta picą tiesiai iš krosnies į dežutę ir kuo greičiau įkiša klientui į rankas.


       Kaip skonis? Neblogas, bet tai ne mano tipo pica (Pica su kumpiu, kaina 12,99 Lt, dydis 32 cm) - padas storokas, produktų nemažai, kas yra gerai tik nelabai mėgstu, kai pica virsta sumuštiniu. Atrodo juk iš esmės visi naudoja tuos pačius produktus, tik vieniems juos panaudoti sekasi geriau, kitiems prasčiau, štai jei Čili picas pavadinčiau valgyklinio tipo, tai Pepper Pizza - naminio.





Druska - su išvaizda jų picos kažkaip susipykę, bet skonis geras.
Cukrus - jei jau pabodo beveik vienodos Bzz, Express, Piko, Darts, Mona ir t.t. picos bandykit Pepper Pizza.

2013 m. liepos 14 d., sekmadienis

Arena pizza - maistas į namus ar biurą, kai jau visai tingulys apima

Vieta: Savanorių prospektas 363, Kaunas.
Meniu: www.arenapizza.lt
Pristatymas į namus: Taip.
Dienos pietūs - Taip.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

       Džiaugiuosi, kad nedirbu kūrybine darbuotoja, nes vadovybė garantuotai vasaros metu mane išleistų (o greičiau prievarta išvarytų) trijų mėnesių neapmokamų atostogų. Dėkui tam kas sukūrė posakį "Žiūri į knygą - mato špygą" - tiksliau nei tiksliai apibūdintas mano būvis ir nuotaika vasaros metu. Smegenyse atsisuka visi varžteliai, todėl susikaupti darosi nepalyginamai sunkiau, pietų pertraukos nepastebimai pailgėja dešimčia ar daugiau minučių, žvilgsnis į saulės nutviekstus medžius nuslysta dažniau nei į kompiuterio ekraną, darbinės problemos nebe atrodo dramblio dydžio ir visai įveikiamos...rytoj. Chill out... Taiiiiiiiiiip, kad tai -vasara galima identifikuoti pagal kolegas vyrus, kurie vis dažniau ir dažniau renka restoranų ar picerijų numerius ir užsisakinėja maistą į ofisą, nes žmonos tiek nebestovi prie viryklių ir pietums rečiau įdeda lauknešėlius su karbonadais, troškiniais, plovais ir pan.
       Pastebėjau, kad Arena Pizza numeris renkamas dažniau nei bet kurios kitos maistą pristatančios įmonės, matyt todėl, kad pas juos meniu rasi visko nuo...iki, todėl taip greitai nepabosta. Jei pageidaujat maistą gauti pietų metu užsakinėkit arba iš ryto arba bent jau prieš pusantros valandos. Kadangi šį kartą maisto užsakymas buvo neplanuotas iš anksto, tai atvežimo laikas prailgo ir kolegos jau vaikštinėjo gurgiančiais pilvais.
       Bet maistą gavom ir jis buvo šiltas! Sudėliotas, supakuotas, niekas neišbėgę, tiesa, lyg ir nederėtų karštų daržovių su grietinėles padažu sumesti į vieną indelį kartu su bulvių kroketais. Taip jau pasitaikė, kad aš ir buvau ta nelaimėlė kuriai šovė į galvą užsisakyti tokį derinį prie kalakutienos kepsnio (kaina 17,9 Lt) ir paskui teko valgyti riebią bulvių košę su daržovėmis. Negaliu sakyti, kad buvo neskanu, nu bet kažkaip...kažkaip neestetiška.


       Užtai kalakutiena buvo puiki - neperkepta, saikingai prieskoniuota ir pats kepsnys ne vaikiško dydžio. Šalia dar buvo vadinamasis barbekiu padažas, kuris man nelabai kuo skyrėsi nuo krakmolingo pomidorų padažo. Kolega valgęs tą patį kepsnį (jam pasisekė, kad jo bulvės ir daržovės buvo atskiruose indeliuose) dėl mėsos man pritarė ir paminėjo, kad "beveik taip, kaip jo žmona iškepa". Čia turbūt buvo komplimentas virėjai. Tiesa, prie kepsnio jis gi ėmė šviežias daržoves ir gavo porciją kininio kopūsto su tikrai ne lietuviško pomidoro ir agurko skiltelėm. Na bet gi, kuris vyras rūpinsis daržovių kilme - įdėta į lėkštę - suvalgysiu, bet būtų geriau jei jų iš vis nebūtų.


       Ogi trečias brolis Jonas, tpfu, t.y. kolega Arenos pizza irgi blogu žodžiu neminėjo - kiaulienos kepsnys su grybu padažu apkeptom bulvėm (kaina 17,9 Lt) greit išnyko iš lėkštės. Kažkaip nepatogu buvo lįsti ir žmogaus klausinėti - ar tau skanu? ar gerai? ar estetiškai patrauklu? Dar pagalvos, kad priekabiauju.


        Mano miela bendradarbė Coliukė užsisakė picą Amante (mini dydžio apie 8 Lt) - iš itališkųjų meniu (o man dar prisakė "Niekada neužsisakinėk jų firminių picų su sūrio ar dešrelės kraštais, nes jie ten deda patį pigiausią sūrį ir pačias baisiausias ir neskaniausias dešreles" ir aš tikiu ir prisižadėjau jai, kad niekada taip nedarysiu). Apie picą komentarų manau nereikia, viskas matosi - buvo ant jos ir šoninės ir faršo ir visko, kas buvo parašyta sudėtyje. Valgom ne pirmą kartą, todėl dažniausiai nemaloniai nustebti netenka, arba mums pasiseka. Suvalgė manoji Coliukė du trečdalius, o likusią pasidėjo į šaldytuvą, sakė skani ir šalta.



Druska - kažkodėl picos, kurios pavadintos Arena Pizza firminėmis (tos, su storais kraštais) dažniausiai ir peikiamos, kiek teko girdėti ir skaityti.
Cukrus - man patinka, kad užsisakant karštus patiekalus garnyrą ir padažą gali pasirinkti pats iš daugybės pasiūlymų, todėl gali susidaryti kokį tik pageidauji derinį.


2013 m. liepos 1 d., pirmadienis

American Homeburger – jei jie būtų Kaune visi kiti burgerių kepėjai būtų amžiams ištrinti iš mano lankytinų vietų



Vieta: Ozo g. 18, Vilnius.
Meniu: Facebook paskyroje, bet kainų nėra.
Pristatymas į namus: Ne.
Alkoholiniai gėrimai – Ne.

       Aš nesuprantu kaip, bet būdama Vilniuje aš visada sugebu atsidurti Oze, tiesa šį kartą todėl, kad buvau renginyje Siemens arenoje ir todėl, kad po renginio lietus pylė kaip iš kibiro ir važiuoti į centrą jau nebesinorėjo. Ir vėl teko praeiti apžvalginį ratą prieš maistą tiekiančius prekystalius su eiline mintimi “šito nenoriu, šito negražiai atrodo, šitas neskanu, šitą valgiau vakar”. Oi, pasaka be galo – kaip pasakytų maniškis.  Ir taip mes apsistojom ties American Homeburger – buvau apie juos skaičius ir smalsumas masino juos įvertinti.
      Ir žinokit, tai, kad American Homeburger nesiplečia, yra nepelnyta bausmė kitiems miestams. Vis liūdnai nužvelgiu Kaune kylančius Hesburger dviaukščius – fek, ir vėl nieko naujo...
      Prisipažįstu ir išreiškiu meilę American Homeburger jau pačioje šio posto pradžioje, nes man pasirodė, kad jie to verti.
 


       Atėjom, užsisakėm, prisėdom, spoksojom į nesibaigiančią eilę prie KFC (kas ten tokio ypatingo,a?), o du dirbantys jaunuoliai susisuko labai greitai ir ant mūsų stalo jau pūpsojo burgeriai. Su traškia šonine (apie 7 Lt) ir su jautiena ir sūriu (7,49 Lt), bei bulvytės (3,45 Lt). Pasimėtydami bajeriais – „ar tik ta jautiena nebus arkliena?“ – ragaujam. Nuo šios vietos turėčiau pradėti giedoti ditirambus – pats burgeris man pasirodė milžiniškas, nors jautienos kotletukas nėra dydžio sulig bandelės kraštais, bet mėsos tikrai užteko. Visus 10 balų atiduočiau vien už bandelės traškumą – tobula, sakau Jums, tobula! Burgeriuose buvo visko per akis – ir sūrio ir daržovių (nesuvytusių!) ir padažo – bet visko tiek kiek reikia. Tiesa, šoninė turėjusi būti traški buvo atpjauta storiau nei reikėjo ir keptuvę matė mažiau nei turėjo, todėl buvo šiek tiek guminė – ai, bet tai buvo greit užmiršta ir atleista (kaip toj dainoj).
 


      Giriu aš American Homeburger lyg jie man už tai mokėtų, bet negaila, nes ir jų bulvytės man buvo skanios – mėgstu storiau supjaustytas, tada atsikandęs gali geriau pajusti traškią išorę ir purų vidų.


 
      American Homeburger man viskas pasirodė tikra ir nesumeluota, nesuautomatizuota, nenuasmeninta – jei bandelė, tai ji kaip naminė, perpjauta gal nelygiai, bet bent jau žmogaus rankos, jei mėsa, tai ją ir jauti kramtydamas, jei daržovės tai ne tiksliai apskaičiuotas kiekvienas agurko ar pomidoro griežinėlis, o tiek kiek kepėjo ranka tuo metu užgriebė.

Druska – jei dievinat McDonalds ir Jums ten viskas tobula, tada American Homeburger - ne Jums.
Cukrus – kainos man pasirodė juokingai mažos, porcijos didelės. Liuks, kad asortimente turi burgerių su tunu, aviena ir vegetariškų.

2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Jum Jum Frozen Yoghurt ir Yogo Mojo – Amerika jau pamišusi, o kaip mes?



Vieta: Jum Jum - Savanorių pr. 346 (PC Savas) Yogo Mojo - K.Baršausko 66, Kaunas (PC Molas)
Kaina: abiejose ledainėse panaši – apie 3 Lt už 100g.
Alkoholiniai gėrimai – Ne.
Asortimentas – šaldytas jogurtas su priedais.

      Laukiau šiltesnių orų, kada nuotaika bus pakilesnė ragauti ledus. Abi parduotuvėlės/kavinukės įsikūrę prekybos centruose, kas mano manymu ir šioks toks minusas. Tokio tipo ledus norisi pasiimti su savimi ir skanauti sėdint lauke ant saulutės, na nebent jus tenkina automobilių stovėjimo aikštelės. Kiek žinau, dar viena tokia mažulytė ledainė atsidarė ir Senamiestyje – geras vietos pasirinkimas.
     Molo prekybos centre įsikūrusi Yogo Mojo ledainė, labai atvira, su baro tipo stalais ir kėdėmis, todėl visiems praeinantiems esi kaip ant delno.  Žmonėms nauja, įdomu, todėl spoksoti nesibodi, o susigundę prieina pažiūrėti į asortimentą iš arčiau. Jei prisėdi ledainėje – tampi puikus marketinginis įrankis. Ateinu su tikslu išbandyti trijų skonių ledus – ėmiau braškinių, maskarponės  ir mango skonio ledus. Kodėl skonio? Todėl, kad realaus produkto t.y. natūralių braškių, mangų ar maskarponės sūrio šiuose leduose nė su žiburiu nerasi. Turiu pripažinti jog tas jaučiasi – labiausiai nepatiko mango skonis – visiškai plastmasinis. Lyginant priedų pasirinkimą čia jų gerokai mažiau, nei pas konkurentus. O ir vietos įtaisyti didesnius prekystalius matyt nėra. Nuotraukoje šalia ledų matyti neoninių spalvų šerbetas (mažas 2,7 Lt, didelis 4 Lt), kurio užsimanė mano kompanjonas, nesvarbu, kad paskui nelabai jį ir gėrė – vanduo su sirupu – todėl, daiktas nevertas daug komentarų, nes iš ėsmės skirtas tuo atveju, kai lauke +35 C ir nori atsivėsinti, o kadangi Lietuvoje paprastai taip nenutinka, tai kokia tada iš jo nauda?

     Jum Jum ledainė man pasirodė patrauklesnė – didesnė, jaukesnė, spalvotesnė, daugiau vietų prisėsti. Ar ledai pasirodė ypatingesni nei anksčiau minėtoje vietoje? Tiesą sakant ne, jie beveik visiškai tokie patys tik mano pasirinkti skoniai (tiramisu, rafaelo, juodųjų serbentų) buvo tiesiai į dešimtuką, būtent tokie, kokius mėgstu, todėl ledai valgėsi skaniai, kol nepradėjo visiškai tirpti. Jum Jum popierinis indelis labai nemažas, todėl tikimybė prisipilti tiek ledų, kiek paskui bus sunku suvalgyti labai didelė, o ir kaina už pilną indelį jau gaunasi nejuokinga (mano indelis kainavo apie 7 Lt). Pliusas, kad priedų pasirinkimas šioje ledainėje dvigubai, jei ne daugiau, didesnis ir įvairesnis. Ledainė dar siūlo kavą, burbulinę arbatą, įvairius kepinius.



     Kai šie ledai ima tirpti virsta į visišką vandenėlį su kažkokiu skoniu, jei į indelį nepagailėjai įsipilti beveik visų skonių po truputį, tai jie susimaišo ir tampa ananasšokoladmorenggreifurttiramisiniais. Asmeniškai aš rinkčiau vieną rimtą gerų, riebių ledų porciją nei bliūdą skystimėlio su priedais.
Druska – tiesą sakant mane suintrigavo žodžių junginio „šaldytas jogurtas“ naudojimas apibūdinti šiems ledams. Šiek tiek paieškojus internete radau  informacijos, kad šiame gaminyje naudojamas neriebus pienas ir probiotinės bakterijos ir tai beveik visas skirtumas nuo įprastų ledų. Jei domina visa sudėtis, kuri tikrai nėra super sveika, ypač diabetikams, ją galite rasti internete.
Cukrus – kad tai yra džiaugsmas vaikams – faktas! Laisvė rinktis skonius, spalvas, puošti savo desertą, barstyti, dėlioti ir galų gale skanauti.

2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Cheby – čėburėkai ir nostalgija vaikystės skoniams


Vieta: Vytauto prospektas 60, Kaunas
Pristatymas į namus: Ne.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.

       Mano tėtis yra čeburėkų ekspertas, prisiekiu! Kiek pamenu iš vaikystės, tiek ir dabar jo susižavėjimas šiuo maistu neslopsta, šis tarybinės kulinarijos šedevras jam giliai įstrigęs į širdį. Mano bandymai tėtį nusitempti valgyti sushi, picų, makaronų, baigiasi mandagiu “buvo skanu, o gal grįždami galim sustoti ir pasiimti čeburėkų į namus?”. Nežinau ar yra nemėgstančių šio gaminio, kad ir koks paprastas jis yra. Tėčio kvietimas aplankyti Cheby nuteikė kažkaip labai šiltai, prisiminimais grįžau į tuos laikus, kai kelionės į kavines prilygdavo stebuklui ir bet koks valgytas maistas būdavo pats skaniausias (jeigu tik aišku tai nebūdavo bulviniai blynai, kurių negaliu pakęsti).
      Šeštadienio popietę Cheby buvo beveik tuščias, o be gyvybės ir baltos sienos, bei aplinka atrodė šaltai. Padavėja ir kepėjas nuobodžiavo, todėl sulaukę klientų šiek tiek atkuto. Užsisakėm porą mažų čeburėkų su kalakutiena (5,5 Lt) ir didelį su kiauliena (8,5 Lt, ši kaina su sultiniu). Tik atsidariusi Cheby kavinukė matyt norėjo įtikinti, kad čėburėkai yra beveik prabangus maistas ir verta už jį mokėti beveik 11 Lt, bet po kiek laiko vis tik susipratę, kad gerokai peršoka, lietuvio supratimu, čėburėkui galimą skirti sumą – ėmė ir kainas sumažino ir dabar manau jos pats tas. 


        Čeburėkai ant stalo atsirado taip greitai, kad net nespėjo nusivarvinti nuo savęs riebalų ir atkeliavo su aliejaus balutėmis lėkštėje, bei ant pačio gaminio. Mano supratimu čeburėko tešla turi būti traški, kuo daugiau burbuliuota ir neprisigėrusi aliejaus, neguminė ir lengvai kramtoma – Cheby čeburėkai tokie ir buvo. Labai patiko abu mėsos įdarai – mėsos nemažai, ji sultinga, pakankamai sūri ir prieskoniuota, juk beveik tik įdaras suteikia visam gaminiui skonio.


 


       Pamiršau paminėti sultinį, kuris buvo vos vos šiltas ir man pasirodė sintetinio skonio. Jei patinka minkšti,drėgni, valgyklinio tipo čėburėkai, tai manau, kad tokius gautumėte įsidėję karštus į maišelį ir parsinešę namo.

Druska – kepėjai, būkit mieli ir padėkit bent sekundei iškepusį čeburėką ant servetėles prieš patiekiant klientui. Darbo dienomis parkavimas aplink visur mokamas.
Cukrus – paprašiau didžiojo eksperto įvertinti Cheby čeburėkus, tai sakė „Geri. Duodu 9, bet vistiek man skaniausi Urmo bazėje“. O aš tai ką, man tokie kepiniai gali ir neegzistuoti, gal tik nostalgijos vedama kartais paragauju.