2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Dominium pizza Vilniuje – picoms TAIP, ispaniškoms daržovėms - NE!

Vieta: Ozo g. 18 , Vilnius.
Meniu: www.pizzadominium.lt
Pristatymas į namus: Taip.
Asortimentas – picos, salotos, makaronai, sumuštiniai ir t.t.

     Visada svajoju daugiau rašyti apie kitų miestų kavines, barus, restoranus, bet...neturiu galimybės juose lankytis. Štai ir šį kartą į Vilnių lėkėme su dviem kolegom tik darbo reikalais, greit greit apsisukam ir grįžtam. Pakeliui pasitaikęs prekybos centras Ozas ir tapo ta vieta, kur sustojom ir "greit greit" pavalgėm. Kaip pasakytų stilistų stilistas Petruškevičius „nei šyko, nei blesko“. Turiu paminėti,kad tas mūsų numatytas „greit greit“ Ozo picerijoje pavirto į ganėtinai „ilgai ilgai“ – aptarnavo lėtai, maistą gamino dar lėčiau. Nors Oze pasirinkimas nuo burgerių iki sushi, nuo cepelinų iki samosų, bet trečiame aukšte įkurta bendra mitybos erdvė manęs nežavi, todėl pasirinkom ganėtinai jaukiai atrodančią Dominium pizza.
     Nors panelė padavėja mus pastebėjo, bet apsimetė, kad ne. Palauksim...Mhmm,matyt suprato, kad šių klientų vis tik neišvengs...meniu atnešė...ir vėl tapom nematoma vieta kokiai 10-15 minučių, nors išsirinkti užtrukom kokias 4. Supratus, kad įkyrieji klientai vis tik užsisakinės, mūsų užsakymą priėmė...tfuuu...darbas pabaigtas....lauksim.
     Užsiplepėję apie darbo reikalus, bevartydami dokumentus supratom, kad laukiam kaip ir labai netrumpai, bet dirbančių žmonių netrukdom, mes tai palaukt galim - gi nedirbam. Rankom nemojuojam ir vargšės padavėjos durnais klausimais „kada atnešit?“ nekankinam. Gal mes šiaip mandagūs, o gal bijom prispjaudytos picos. Ir nepatikėsit po keliasdešimties minučių sulaukiam.


   

      Pavydžiai nužvelgiu kolegų La Bella picą (XXL dydžio 34,9 Lt), paragauju gabalėlį – nebloga. Paklausite, kas telpa į žodį „nebloga“? Standartinis fermentinis sūris, eilinė tikrai ne pirmos rūšies dešra, niekuo neypatingas pomidorų padažas, storokas padas su nemažais priedų nepaliestais kraštais. Mano kolegoms tinka ir patinka, svarbu sotu. O man tai kas, aš tai vis dar laukiu savo Tailandietiškų salotų (14,90 Lt, įvairios salotos su kepta vištiena saldžiarūgščiame padaže su paprika, pomidorais ir agurkais).



     Tailandietiškoji salotų pusė matyt baigėsi ties sezamo sėklų pabarstymu, nes visa kita daugiau nei lietuviška (o gal turėčiau sakyti ispaniška? Nes beskoniai pomidorai ir vandeningi ilgavaisiai agurkai salotose apsimetinėjo „beveik iš močiutės daržo“ daržovėmis). Prisipažįstu, naivu, rudens gale Lietuvoje užsisakinėti salotas ir tikėtis, kad jos bus skanios, bet šių salotų negelbėjo nei kieta vištiena, nei čili padažas tiesiai iš butelio, nei įmerkti į salotas picos tešlos paplotėliai. Kratinys, kuris geriau atrodė pažiūrėjus, nei paragavus.

 
     Druska – manau, kad iš Oze esančių maitinimo įstaigų pasirinkom ne pačią blogiausią, gal čia tik man taip pasisekė pataikyti ant prastų salotų ir dar už tokią kainą.
     Cukrus – picų kepimo rinkoje tikrai yra dešimt kart prastesnių picų, todėl tiems kas mėgsta picas storesniu padu Dominium pizza neblogas pasirinkimas, bei priimtina kaina. Važiuojant namo mano kolegos picą gyrė ir sakė kartotų, o gal net pageidautų, kad ir Kaune atsidarytų.

2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Pas Ali – kaip sugrįžimas namo ir Gurmano kortelės išbandymas



Vieta: Šv.Gertrūdos g. 68 , Kaunas
Meniu: www.pasali.lt
Pristatymas į namus: Ne.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.
Dienos pietūs – Taip.

     Po nemenko kiekio karšto vyno rašoma apžvalga matyt bus labai teigiama, nors ji ir šiaip būtų tokia.
     Prieš kelis mėnesius į mano elektroninį paštą atskriejo pasiūlymas – nemokamai gauti Gurmano kortelę, cha nemokamų lašinių nebūna pagalvojau tuomet, bet neatsisakiau ir kortelė saugiai nugulė mano piniginėje...ilgam. Gal primiršau, gal nelabai domino restoranai ir kavinės kuriose galioja ši kortelė, gal atbaidė privaloma staliuko rezervacija (ypač kai esi iš tų žmonių, kurių nuomonė dėl vietos pavalgymui pasirinkimo keičiasi dešimt kartų ir galiausiai apsisprendžiama stovint prie kavinės durų). Ir vis tik atėjo ir Gurmano kortelės diena – kol kas Kaune ji galioja tik 6 maitinimo įstaigose (iš kurių man priimtinos pasirodė dvi, ne ypač didelis pasirinkimas...).
     Pas Ali – viena iš seniausių ir man geriausiai žinomų vietų Kaune gaminančių kinų maistą, nuo pat atsidarymo būdavome dažni svečiai ten. Jie buvo ir vieni pirmųjų, kurių meniu nebuvo vištos gabalų krakmole aplietų pomidorų padažu (čia jei pasiseka, būdavo vietelių naudodavusių ir kečupą), o jei ten dar pasitaikydavo šaldytų žirnelių, tai jau būdavo vadinama – kiniška vištiena su daržovėmis. Pas Ali – viliodavo ir didelės porcijos, bet ką aš čia apie praeitį...žiūrim ką turim..šiandien.
     Gurmano kortelė suteikia galimybę užsisakius vieną patiekalą antrą gauti nemokamai. Pas Ali buvo galima rinktis iš viso meniu, padavėja, maloniai pasiteiravus kaip veikia Gurmano kortelė, maloniai paaiškino ir neatrodė nepatenkinta, kad mes ją trukdom. 

 
     Tryse užsisakėm mažą porciją traškios vištienos su saldžiarūgščiu padažu Gua Bao (18,90 Lt) ir mažą porciją vištienos su Xianggu grybais (17,90 Lt, pigesnė porcija yra nemokama). 

 
     Ir ačiū Dievui, kad ėmėm mažas porcijas, nors vienintelis vyriškis buvo už tai kad imti dideles, padavėja dar kartą pasirodė labai maloni patikindama, kad dviejų mažų porcijų užteks pasisotinti visiems trims.

 
     Bravo šiai vietai, kad porcijos išliko nepakitę, maistas taip pat patenka ant stalo tiesiai iš keptuvės – karštutėlis, garuojantis, vištiena traški, nepermirkusi padažu ir neperkepta. Džiugu, kad nebuvo seno aliejaus kvapo ir skonio. Nežinau kas dabar sukasi kavinės virtuvėje, bet maisto skonis nenusivažiavęs į lietuviškas skonio lankas (pakeisim kuo nors pigesniu, biškeli sumažinsim, nedadėsim, padažus praskiesim). Manau, galiu pažadėti, kad Pas Ali ir vėl pataps ta vieta, kur vėl lankysimės dažniau, o Gurmano kortelė vis dažniau bus ištraukiama į dienos šviesą.


     Druska – būtina rezervacija ir įspėjimas, kad naudosimės kortele.
     Cukrus – vietoje 57,4 Lt sumokėjome tik 39,50 Lt neskaitant arbatpinigių. Beje, mano draugai džiaugiasi Pas Ali siūlomais dienos pietumis ir dar kitiems rekomenduoja.


2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

MonAmi kepyklėlės sėklų traškiai arba kaip mano draugė jau laukia keršto

Vieta: Savanorių pr. 255 ("Hyper Maxima"), Pramonės pr. 6 („Banginis“), Kaunas.

Asortimentas: įvairios duonos, prancūziški batonai, ciabbatos, bandelės, kruasanai ir kitokie desertai.
Valgymas vietoje – Taip, galima prisėsti prie staliuko.

Turiu prisipažinti, kad labai stipriai pykstu ant savo draugės, labai labai stipriai. Tik jinai iš to mano pykčio juokiasi. Puikiai žinodama, kad tarkim bulvinių čipsų nevalgau jau kelerius metus (nors mėgstu juos be proto, anksčiau dėžutė Pringles man būdavo ne riba) ir stengiuosi, net nežiūrėti į įvairiausių traškučių, kukurūzinių lazdelių, kamuoliukų ir trikampėlių pusę – ji, nenaudėlė, ėmė man ir užrodė „Sėklų traškius“ iš MonAmi kepyklėlės. Ir ne tik kad užrodė, ji tiesiog niekšiškai atsinešė juos į mano namus ir su savimi patenkinta šypsena tarė – va, žiūrėk, labai labai skanu ir ne taip jau ir nesveika, gi čia sėklos!!! Giliai įkvėpiu ir mintyse jau dėlioju moralą...


 Ir čia mano silpna valia susileido, tiesiog sunyko...plonai pjaustyta, kepta, traški, grūdėta duonytė su šiek tiek česnako, daug daug kmynų, saulėgrąžų ir sezamo sėklų. Riebi, bet kepta duona ir negali būti kitokia. Prisiekiu, skanesnės neesu valgiusi ir dabar jaučiuosi visiškai priklausoma – užteko vieno paragavimo. Lenkiu ratu MonAmi kepyklėlę, bet ne visada pavyksta, leidžiu šią nuodėmę sau penktadienio vakarą bežiūrint filmą ir perku kuo mažiau, nes net didžiausias kalnas šių traškių sunyksta nepastebėtai...


             Miela drauge, tavęs laukia saldus kerštas, tik dar nesugalvojau koks.


Druska – nors duona riebi ir sveiku užkandžiu jos niekaip nepavadinsi, bet jaučiasi, kad jai kepti naudojamas geras aliejus nesmirdantis nafta. Kaina – 3,99 Lt už 100 gramų.
Cukrus – pusės valandos palaima triauškinant duonelę (vėliau sąžinės graužatis).

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Senieji rūsiai – pageidaujantiems šventinės aplinkos ir išskirtinai mandagaus aptarnavimo



Vieta: Vilniaus g. 34, Kaunas.
Meniu: www.seniejirusiai.lt
Dienos pietūs – Taip.

Net nežinau, kodėl taurės vyno prieš spektaklį su drauge užklydom būtent į Senuosius rūsius. Galbūt, tikėjomės ramesnės aplinkos nei kitose Kauno senamiesčio vyninėse, norėjosi paplepėti iš širdies, prieš tai, kai teks tylėti  tris valandas.
Senieji rūsiai save pristato kaip „Europinio lygio restoraną įrengtą XVII a. rūsiuose siūlantį europietiškos virtuvės patiekalus gurmanams, gausią vyno kolekciją iš viso pasaulio, aukštos klasės aptarnavimą, bei elegantišką ir rafinuotą aplinką“. Skamba prašmatniai, bet tiesą sakant nustebau pamačius jaunus žmones sėdinčius prie staliukų, aplink lakstančius ir dūkstančius vaikus ir šiek tiek laisvesnę atmosferą nei įsivaizdavau. Man pasirodė, kad čia tik padavėjai išlaiko „aukštą klasę, rafinuotumą ir eleganciją“, todėl buvo šiek tiek keista kai su mumis (manau, kad dar vis pakankamai jaunomis) merginomis, vis dar pakankamai jauni padavėjai elgėsi lyg su pagyvenusiomis Seimo narėmis – jokios nuoširdesnės šypsenos, tik oficialus pasisveikinimas ir perdėtas mandagumas, kuris leido tik dar labiau įsitempti. Kaip jau esu minėjus negaliu pakęsti to „kai esi padėtas lyg ant lėkštutės“ jausmo, o čia aš jaučiausi stebima daugiau nei reikia.
Su drauge užsisakėm po taurę vyno ir „Sūrių rinkinį su vaisiais patiekiamą su restorane gaminamu vaisių džemu“ (22,5 Lt). Vaisių giminei atstovavo pusė kriaušės ir 6 vynuogės. Negaliu sakyti, kad rinkinys geras ar blogas, tiesiog sūrių rinkinys, kurį ne taip retai pasiruošiam ir namuose. Džemas buvo puikus, su egzotinių vaisių natele.



Mano valgytos „Klasikinės Cezario salotos su kepta vištienos krūtinėle“ (15,5 Lt) buvo sausokos, trūko padažo, tiesiog žalių lapų rupšnojimas ne ypač žavi, todėl ir patiektos bandelės stovėjo nepaliestos (na, nebent būtų norinčių visai užsispranginti). Mano akimis parmezano sūrio buvo taip pat pagailėta, nors vištiena buvo neperkepta ir skani, bet salotoms trūko sodrumo.


 
Druska –  šalia mūsų sėdėjusiai turistų porai paklausus ką padavėjas rekomenduotų iš meniu, į šį klausimą, gaila, jis negalėjo atsakyti, pasiūlydamas dar pavartyti meniu ir išsirinkti.
            Cukrus - patiko desertų pasirinkimas – visi pavadinimai skambėjo skaniai, bet kurį iš jų būčiau užsisakius nedvejodama (tiramisu, apelsinų likeryje karamelizuoti blyneliai, citrininis ,,Creme brulee ir t.t.)
Cinamonas - kainos įkandamos ir studentui jei valgysi cukinijos blynelius arba blynelius su rikota ir špinatais, kiti karštieji nuo 25 iki 65 Lt.

2012 m. spalio 8 d., pirmadienis

Bella Italia – studentai yra šios picerijos džiaugsmas


Vieta: S. Daukanto g. 14, Kaunas
Meniu: www.pasromanopaolo.lt
Pristatymas į namus: Taip.
Maistas išsinešimui: Taip.
Dienos pietūs – Taip.

Ruduo… kad ir kaip įkvepiančiai kai kurie blogeriai šlovina rudenį, kepa obuolių pyragus, traukia žemės spalvos rūbus ir dalinasi jų deriniais, vis tiek ruduo yra niūrus metas. Ne tiek niūrus dėl lietaus, šalto oro ar šlapdribos, asmeniškai man jis kelia depresiją, kai pagalvoju kiek dar ilgai reiks laukti vasaros…
Antrą kartą parašyti apie Bella Italia mane paskatino Kauną užplūdę studentai. Nepatikėsit, į Bella Italia yra vedamos fuksų eskursijos!!! Visą šitą idomumą teko stebėti kažkurį savaitgalį – vaikinukas (vadas) eina priešakyje, o iš paskos tipena gal 15 studenčiokių. Visi įeina į piceriją, vaikinukas mostelėjo ranka prisėsti ir paaiškino, kad va, čia tai jau tikrai skanios picos. Matyt dar norėjo pridurti ir kainos įkandamos studentui. Kaip jiems ten sekėsi skanauti picas nemačiau, bet oi kaip remia Bella Italia vargšai studenčiokai iš savo tuščių kišenių. Kadangi apie Bella Italia jau rašiau, plačiau nesiplėsiu, nes nei labai papeikti, nei labai pagirti negaliu. Mano pastebėjimai iš kelių paskutinių apsilankymų Bella Italia:

Ponas Romano vis dar pats pasitinka ir išlydi savo svečius sveikindamasis lietuviškai, o ir padavėjai matydami savininką besisukiojantį šalia yra tikrai pasitempę, išskirtinai malonūs. Ir atvirkščiai, jei šeimininko tuo metu nėra, personalas atsipalaidavęs ir bekrapštydami nosį priiminėja užsakymus, bei nesiteikia atsakyti į paprasčiausius klausimus.
Kokią gausite picą priklauso nuo kepėjo, jei kepėjas įsimylėjęs ji gali būti ir truputį daugiau paskrudusi nei turėtų.

Foto: šiek tiek daugiau apkepę picos, nei turėtų būti - picos "Eldorado", "Carne Tritata", "Stella"  (vidutinio dydžio, 8,50 Lt su nuolaida)

Įdomybių mėgėjai, paragaukit picos su bulvytėmis fri ir kiaušiniu, ši pica tokia nelabai moteriška, bet, kiek žinau vyrams patinka.
 
Foto: pica "Mamma Mia" (vidutinio dydžio, 8,50 Lt su nuolaida) galiu patvirtinti - skani
                 Klientams pamaloninti, vis dar naudojamos smulkios saldžios dovanėles, bet norėtųsi, kad jos neatrodytų lyg “ką turėjom, ta ir patiekėm”. Pastebėjau, kad prie gretimo stalelio sėdėjusi pora su vaikais gavo po kamuoliuką ledų su sirupu, mes gi pavalgiusios su drauge, gavome nedidukus gabaliukus kažko panašaus į panna cotta su sirupu ir sintetine grietinėle, dar vieną kartą, buvo patiektas šerbetas mažulytėse stiklinaitėse.


Foto: dovanėlė - desertas, skonio nesupratau
Foto: nuostabiausieji padažai, be kurių lietuviams picos ne picos

Druskapersonalas keičiasi labai dažnai, taigi profesionalaus aptarnavimo sunku tikėtis.
Cukrus – malonus šeimininkas, geros picų kainos ir nesuprastėjusi kokybė. Paragaukit naminio vyno, vertas dėmesio.

2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

HBH Juozo alus – ir niekada mums cepelinų nebus per daug arba populiarumo neprarandanti vieta


Vieta: Žibininkai, Kretingos rajonas
Meniu: www.hbhjuozas.lt
Alkoholiniai gėrimai: Taip.
Pramogos: nuotykių parkas, skulptūrų parkas, žirgynas, dažasvydis, futbolas, krepšinis ir t.t.

     Jei ir šiemet tradicinė lietuviška vasara orais nelepino, tai HBH kompleksas matyt tik rankelėm plojo – žmonės būriais vis dar traukia papildyti skrandžius, bei papramogauti. O ką daugiau veikti, jei nuo jūros veja purškiantis lietus ar vėjas. HBH Juozo alus savininkai nerimsta ir vis dar plečiasi, plečiasi, siūlo vis naujų paslaugų. Apsilankius po kelių metų pastebėjau, kad ir restorano erdvės darosi malonesnės akiai – artėjama link klasikinio stiliaus, daugiau antikvarinių, stilingų daiktų (ypač naujai atidarytose salėse, teko įkišti nosį beieškant kur prisėsti) ir vis mažiau medinių, kietų, grubių, masyvių stalų ir suolų. Prisėdus pastebėjau, kad lietuviškos šnekos aplink nesigirdi – ką gi – pamaitinsim ir nemažą dalį mūsų valstybės kaimynų atvykstančių pasimėgauti lietuvišku lietumi pajūryje.
     Valgiaraštis čia matyt amžinas ir beveik nekintantis, kinta tik kainos. Maloniai besišypsanti padavėja priima užsakymą ir nusiteikiu gan ilgam laukimui (pamenu prieš kelis metus iš karto buvo pasakoma – kepsnys bus po valandos ar pusantros). Ir kai dešimties minučių bėgyje prieš mus atsiduria milžiniškos lėkštės net apsidairau – gal sumaišė ir kieno nors kepsniai pateko ant mūsų stalo. Tik vėliau bevalgydama pastebėjau, kad kepsniai ir cepelinai atskrenda prie klientų stalų beveik žaibo greičiu. Va, kaip patobulėjo darbo organizavimas! Kur šuo pakastas supratau paragavus savo „Egzotiškas virveles“ (vištienos filė juostelės, šviežios daržovės, bulvės fri, specialus padažas, 21 Lt) – iškeptos jos buvo iš anksto ir vos vos šiltos, net ne traškios.



     Ta pati situacija ir su maniškio kepsniu „Jo“ (vištienos krūtinėlė sūrio apvalkale, šviežios daržovės, bulvės fri, 23 Lt). Tiesa, kepsnį šildė karštas padažas. Supratau, kad čia matyt kaip McDonalde – viskas paruošta iš anksto (nenustebčiau, jei visa tai ruošiama per naktį) – bulvytės fri iš fritiūrinės į lėkštę, salotos į lėkštę, kepsnys į lėkštę, padažas ant viršaus ir vuolia, tiesiai klientui ant stalo.


     Turiu pasakyti, kad skonis tikrai geras – vištiena ne sausa, neužgota prieskoniais, skanus padažas, porcijos vyriškos, daržovių nepagailėta. Kaip ir dauguma patiekalų valgariaštyje – paprasti, aiškus, ką užsisakakai ta ir gauni, be jokių įmantrybių. Jei troškinti kopūstai, tai troškinti kopūstai ir taškas. Atsigėrę Rados giros (300ml 2,5 Lt) ir nekošto alaus (500 ml 3 Lt) visai patenkinti pasivaikščiojom po skulptūrų parką, kuris vis plečiasi ir yra tikrai įdomus, nusprendėm, kad ši vieta neabejotinai turi savo aurą, kuri traukia ir trauks į HBH ne tik senus ir naujus klientus, bet ir užsieniečius.


Druska – būtų gaila, jei visi patiekalai būtų ruošiami iš pusgaminių ir jei užsisakai kepsnį, jį norėtųsi gauti karštą, net jei tektų palaukti ir ilgiau.
Cukrus – malonus, atidus aptarnavimas ir į gerą besikeičianti aplinka, aktyvių pramogų pasiūla vaikais ir suaugusiems.

2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Sushi sushi – reabilitacija po sugadinto ryto skanaujant puikius dienos pietus (+atnaujinta, atsiimu dalį savo gerų žodžių)


Vieta: Vilniaus g. 36, Kaunas.
Meniu su nuotraukomis: www.sushisushi.lt
Pristatymas į namus: Taip.
Maistas išsinešimui: Taip.
Dienos pietūs – Taip.

     Jei žinau, kad man teks lankytis valstybinėje įstaigoje, tai jau kelios dienos prieš man prasideda alergija ir kone pradeda bert. Fu...Kaip jinai atsirado, net negaliu pasakyt, bet jaučiu jog progresuoja. Šią savaitę vėl teko lankytis Sodroje ir kad ir kaip stengiausi ateiti su šypsena veide ir gera nuotaika, išėjau susiraukus (kam tos papildomos raukšlės veide?). Ir kaip tiems darbuotojams pavyksta, tau kone įteigti, kad esi bukagalvis ir nieko nesupranti, o jei nesupranti nėra čia ko ir laiko gaišint savo durnais klausimais. Man atrodo valstybinių įstaigų darbuotojai praeina apmokymų kursą „Kaip elgtis su klientais, kad jie kuo greičiau atsiknistų ir daugiau negrįžtų“. Taigi šiaip taip ištrūkus iš šios įstaigos ir norėdama pravėdinti galvą patraukiau link Senamiesčio, kur turėjau susitikti su savo kompanjone pietums. Einu sau ir svajoju, kaip prisėsiu lauke ir mėgausiuosi sushiais iš Sushi Express (kartais jie ten būna geresni, kartais prastesni, bet fiasko niekada nėra pasitaikę).
     Pasiekus Senamiestį man akyse sušmėžuoja užrašas „Sushi Sushi“, įsižiūriu geriau  - nepasirikau! Skambinu draugei, kad susitikimas Sushi Express atšaukiamas, nes neatsispiriu norui išbandyti šią vietą. Šiek tiek pasispyriojus, kad „oi ne, einam kur jau išbandyta“, „gal ne šį kartą“, „ar nebus ten skylė“ – sutinka.


„Sushi sushi“ patalpa mažulytė, vos keli staliukai ir galimybė geru oru sėdėti lauke. Mergaitė stovinti už baro pasiūlo rinktis iš meniu, o kadangi pietų metas, kyla netikėta mintis paklausti, o gal yra dienos pietūs? Pasirodo yra! Jei nežinai ir neklausi, niekas tavęs neinformuos (tiesa, vėliau patikrinus jų puslapį, prie skilties „akcijos“ yra paminėti šie pasiūlymai). Dienos pietūs  - 10 arba 12 Lt, abiejuose rinkiniuose po 16 vnt. sushi. Pasirinkom brangesnį variantą, į kurį įėjo - Masago kani maki (su krabų lazdele, masago ikrais, agurku ir avokadu) ir vegetariškas sushi Tempura yasai maki (su saulėje džiovintais pomidorais ir paprika (nors šie ingridientai nelabai man su sushi siejasi)). Tiesą sakant, paprastai užsisakydama dienos pietūs, kažkodėl iš karto būnu nusiteikus, kad stebuklo nesitikėčiau – porcija bus mažesnė, iš prastesnių ar užsilikusių produktų, padaryta greitai ir atmestinai. 


     Nustembu, kai ant stalo atkeliauja medinis padėkliukas su apetitą žadinančiais sushi. Vaizdas puikus – gabaliukai vienodi, lygiai perpjauti, neištižę ir neapibyrėję. Draugės padėkliukas visiškai toks pats. Nusišypsom viena kitai – kagi, ragausim ir vertinsim.
     Ir žinokit – 10 balų! Skanu, šviežia, suktinukai su tempura karšti, porcijos dydis tikrai nemažas ir abi su drauge jautėmės sočios net nesuvalgę viso rinkinio. Nors į suktinukų sudėtį žuvis neįėjo, taigi negaliu vertinti jos kokybės, bet ryžiai – puikūs.


     Spaudžiu dešinę „Sushi sushi“ ir ačiū už reabilitaciją po apsilankymo valstybinėje įstaigoje. Laukit sugrįžtant!

Atnaujinta 2012/08/26
 
      Norėjau pradėti prisipažinimu, kad negalima daryt išvadų iš vieno apsilankymo, nors aš jų ir nedarau – dažniausiai aprašau, tai kaip buvo būtent TĄ kartą, kai lankausi kokioje nors vietoje. Ką gi po dar kelių apsilankymų Sushi sushi turiu pasakyti šį tą naujo, deja - ne gero. O tas negeras dalykas – atstumiantis aptarnavimas. Žodžiu, jei atėjai į Sushi sushi ir užsisakei akcijinį rinkinį už 30 Lt, tai suprask, žmogau, nuo tos vietos malonus aptarnavimas baigsis. Po padavėjos susižvalgymo su sushi meistru (maždaug padarysi tą nelemtą akcijinį rinkinį ar ne) išgirstu atsakymą – na, gaaal už pusvalandžio bus, nors ne, manau už 45 minučių (padavėja tuo metu mintyse matyt meldžiasi – pasakyk, kad nelauksi, pasakyk, kad nelauksi). Kai pajuntu akivaizdų naglavojimą manyje suskamba „kuris kurį įveiks“ gaidelė. Sau netikėtai mano lūpos ima ir taria „oi nieko tokio, gražus vakaras, pasėdėsim, palauksim“ – svarbiausia tai pasakyti su šypsena veide. Svarbu šypsotis ir toliau, net tada, kai po tavęs ateina būrelis kitų žmonių, gauna savo užsakytus sushi, juos valgo, o tu vis lauki savo AKCIJINIO rinkinio. Negali žinot, gal jis labai įmantriai ruošiamas, todėl ir gaminamas ilgai. Lauki ir šypsaisi. Šypsaisi net tada, kai surūgęs veidas pagaliau patiekia tau sushi, ir paprašius atsidūsta ir paduoda tau sojos padažą. Jautiesi dėkingas. Lietuvoje šis reagavimo į aptarnavimą būdas vadinasi – „nesigadink sau nuotaikos“ ir pasitaiko dažnai, oi kaip dažnai...



Druska – jei turit kokių akcijų, tai jas ir skelbkit, nesislėpkit.
Pipirai – šiek tiek šaltoka ir nelabai jauki aplinka.
Cukrus – nustebino, gerąja prasme (puikus kainos ir kokybės santykis, suteikiantis pranašumo prieš kitas vietas), bet kiek žinau šie žmogeliukai ne naujokai sushi sukimo versle.

2012 m. birželio 26 d., antradienis

VAT (Visiškai Asmeninis Topas) – skaniausia kava išsinešimui arba kavinės, kuriose šeimininkė yra kava (+papildytas topas)


      Topus gali sudarinėti tik tie, kurie neturi ką veikti. Pavyzdžiui aš...Ilsiuosi po atostogų, nes tos atostogos šiaip jau varginantis dalykas...ilsėtis labai padeda kava, t.y. geri kavą ir skaitai pamėgtą žurnalą, geri kavą ir vaikštinėji senamiesčiu, geri kavą ir geriesi gamta – argi ne dvigubas malonumas?
     Taigi, o gerai pamąsčius ir rimtai apsvarsčius ėmiau ir sudariau tokį štai asmeninį topą, pagal tai kur dažniausiai lankausi ir kur kava man skaniausia:

1. Mio caffe (Vilniaus g. 25, Laisvės al. 31, Kaunas) – taip gerai, kad tenka grįžti. Pamilau šią vietą kai tik buvo įkurta pirmoji kavinukė Laisvės alėjoje. Ir iki šiol, vis dar jaučiu, kad čia įdėta širdies, nėra tokio nupopsėjimo ir masiškumo kaip kai kuriuose dideliuose tinkluose. Kava čia vis dar daro TAU (o ne dar vienam, kažkam), jei suklysta padaro iš naujo ir dar prideda daugiau grietinėlės nei tikėjaisi gauti. Latte kava čia stipri (tai prideda šiai vietai didelį pliusą), ir tai kava, o ne kavos skonio pienas. Patinka, kad baristos paprastai ne pupos-uogos-fyfos, kurios darydamos kavą dar spėja apžiūrėti ar jų manikiūras neapsilupinėjęs, o kavos puodelyje nebaisu rasti dirbtinių blakstienų pėdsakų. Kainos šiek tiek mažesnės nei kituose tinkluose, bet nuo atidarymo šiek tiek pakilusios. 

 

Nuotraukose: Latte su gervuogių sirupu ir šokoladu (vidutinis puodelis 6 Lt) ir Mocaccino su plakta grietinėle ir karamele (vidutinis puodelis 7,5 Lt)

2. CH Chocolaterie (adresai www.chocolateriech.com)– prabangiai gerai. Apie Chocolaterie jau rašiau čia: Saldu kaip du medu. Kavos išsinešimui po puslitrį jie nepardavinėja. Skelbiasi, kad kavos mišinys sumaišytas specialiai Chocolaterie iš 8 pupelių rūšių. Nėra atskiro kavų išsinešimui meniu, galima užsisakyti viską iš bendro. Užtai jei prie kavos norėsi gabalėlio pyrago ar torto jį supakuoja į nuostabiai žavią dežutę, įdeda į maišelį ir eini sau patenkinta ieškoti kokios saulės apšviestos vietelės prisėsti ir pasmaguriauti. Toli eiti beje ir nereikia, čia pat Rotušė, kur savaitgalį akis gali paganyti ir vestuvininkus ir iš mados neišeinančias geltonas, oranžines ar rūūūžavas pamergių sukneles.

3. Espress Way (Daukšos g. 35, Kaunas) – pirmas įspūdis geras. Ištaisiau klaidą ir apsilankiau Espress Way, kur pasitiko du vyrukai (linkėjimai jiems) ir iš karto buvau dėmesingai paklausta kokią kavą mėgstu? Latte! O vaikinukas matyt iš mano akių pamatė, kad man labai patiktų gervuogių sirupas. Chmm, gervuogių, suabejojau, bet kai žmogus tris kartus iš eilės tau pagiria sirupą, imi tikėti...Į meniu ir kavos kainas pasigilinti nespėjau, nes buvau greitai aptarnauta ir išėjau su puodeliu rankose (ne bet kokiu, ant viršaus puikavosi meškiukas rudnosiukas). Nustebau, kaip dera kava ir gervuogių sirupas, kadangi jo buvo nepadauginta, tai jautėsi labai subtiliai (dar vienas derinys į kolekciją prie mano mėgstamiausių - kavos ir mėtų sirupo, kavos ir kokoso sirupo). Tiesa, kokią kavą naudoja vaikinukai buvo nelinkę išduoti. Paslaptis? Būtinai grįšiu pasidairyti, prisėsti ir išgerti kitokių rūšių kavos, nes viduje aplinka labai jauki. See you :)



 Nuotraukose: Latte kava su gervuogių sirupu (mažas puodelis 5,50 Lt)


4. Supremo kavos namai (Daukanto g. 23, Kaunas) – dažniausiai būna gerai. Mane ten traukia jaukumas, gera aura, besirenkantys žmonės. Net jei užsisakysi tik puodelį kavos ir sėdėsi valandą skaitydama žurnalą, niekas tavęs nevarstys piktais žvilgsniais ir iš kavinės nevys. Super skani braziliška ir mėlynių kava, abi su labai skania plakta grietinėle. Akcijinis kapučinas buvo prastas, netgi sakyčiau apskritai neskanus. Negi akcijinėms kavoms naudojamos pigesnės pupelės? Aptarnavimas man irgi nėra užkliuvęs. P.S. turi macarons saldumynų.       
      
                                              

 Nuotraukose: Mėlynių kava (6,99 Lt) ir akcijinis neskanus Cappuccino (3,99 Lt)

5. Vero cafe (adresai www.verocafe.lt)– gerai, bet ne uz tokia kainą. Daug investuoja į reklamą, todėl yra tokie populiarūs. Bet manęs netraukia tokios vietos, kurios traukia visus. Man kvailas toks požiūris, kad Vero Cafe popierinį puoduką neštis yra madingiau nei puodelį apskritai be jokio lipduko. Jei geriu kavą, tai geriu kavą, o ne demonstruoju puoduką. Mano požiūriu, kainos neadekvačios skoniui, man jų latte per silpna, o tie puslitriniai puodeliai už 9 Lt nežavi. Patinka, kad Vero cafe siūlo didelį pasirinkimą kavos, arbatos, šaltų gėrimų ir tortų, bei užkandžių. Žodžiu, kiekvienam skoniui. Paprastai, kai taikoma į mases, aukščiau vidutinybės nepakylama. 

6. Coffee Inn (adresai www.coffee-inn.lt) – man neskirta suprasti sios vietos gerumo...arba matyt jau nebetaikau į jaunimėlio gretas, todėl kavą ten geriu, kai nėra iš ko rinktis. Vėlgi ji man per silpna, kaina per didelė. Tikiuosi jų sūrio pyragas vis dar toks pat geras... 

7. Cafe Express (Rotušės a. 6, Kaunas) – jei jų sushi (Sushi Express) man labai patinka, tai visiškai nepatinka kava. Naudojama Illy kava, bet meilės kavai ten dirbantys žmonės nejaučia...bet jau kiek teko pastebėti iš tų kelių kartų kuomet ten pirkau kavą. Susidaro toks įspūdis, kad baristos dirba atmestinai, ai kaip mokėjau, kaip išėjo taip padariau. Vieną kartą latte gavau praktiškai tik iš pieno, pasakiau tai padavėjai, tai be jokių problemų gavau vieną shotą esspreso. Tai iš ko ta kava buvo prieš tai padaryta, antrą kartą iš tų pačių tirščių? Beje visai nebloga pasitaikė frappe, gerokai nuklydus nuo tarkim graikiškosios versijos, bet užtai su daug grietinėlės ir karamelės. 

8. Iki, Maximos, Statoilai, Lukoilai, McDonalds ir kitos - nusipirk kavą per 1 sekundę - vietos. Man ji visur vienoda, todėl jei jau taip ištinka kavos badas – nėra skirtumo, kurioje iš šių vietų pirkti.
  
Druska – tikrai nepaminėjau dar kelių vietų, o labai gerai pagalvojus matyt ir dar kelios prisidėtų, nes kavas išsinešimui šiuo metu daro beveik visos kavinės turinčios kavos aparatus. Kavą labai mėgstu gadinti įvairiais priedais ir labai retai geriu juodą (nebent turkišką).
Cukrus – topas visiškai paremtas mano asmenine nuomone, o jei turit pasiūlyti kitą kofeinišką kavinę į pirmą vietą, tuomet laukiu nekantraudama.



2012 m. birželio 19 d., antradienis

La Fin – pietūs bare/pube, kur viskis užkandamas pica


Vieta: Laisvės al. 72, Kaunas.
Meniu: www.facebook.com
Pristatymas į namus:
Alkoholiniai gėrimai: Taip.

     Šį kartą trumpai ir aiškiai, o ir nėra kur plėstis – užėjau, pavalgiau, pamiršau...turbūt tai būtų geriausias apibūdinimas, o iš šiaip kadangi buvo dienos pietų metas, tai mums su drauge buvo patogiausia susitikti La Fin, vietos per daug nesirinkom ir sutūpėm būtent čia.
     Ar jie turi dienos pietūs nežinau, bent jau neskelbia ir nesireklamuoja, todėl pagriebę meniu greituoju būdu užsisakom – aš picą, draugė lazaniją. Turėjom tiek reikalų ir plepesio su drauge, kad tiesą sakant negalėčiau net tiksliai papasakoti kokia ta La Fin aplinka, koks aptarnavimas ir pati atmosfera, nes mes tiesiog buvom įsigilinę į savo reikalus ir aplinka mums nelabai rūpėjo.

     Peperoni pica (kumpis (kas per mada tarkuoti kumpį???), saliamis, svogūnai, paprika, jelapeno pipirai, 15.90 Lt) pica atkeliauja gan greit ir visa garuojanti, puiku. O šalia gaunu būtiną lietuviškai itališkų picų atributą – nemenką bliūdelį balto padažo. Pakabinu šakutės galu įdomumo dėlei – visai nieko padažas, tirštas, saikingai česnakinis, matau, kaip netoli sėdinti vyrų kompanija susipila visą ant picos (kur jų protas? O cholesterolis? O celiulitas? O rinkės ant pilvo? Kai pagalvoji, gerai tiem vyram nesukantiems galvų, o ką reiks daryt po to, kai sukirsi picą, kaip kaltę išpirkt, kiek dienų badaut??). Žodžiu, padažo daugiau neliečiu...O pica kaip pica – padas traškus, plonas, šiek tiek panašu į Čili picą – tik čia ant picos ingridientų nepalyginamai daugiau, pica šiek tiek rieboka nuo saliamio. Standartinė, daug kam galinti įtikti pica – nieko ypatingo ar išskirtinio.



Draugės lazanija (12,90 Lt) – ir šiaip jau riebus patiekalas, dar palaistytas aliejumi, panašu, kad įdarui naudota kiauliena, nes tikrai rieboka mėsa pasitaikė. Jei jau gresia, tai celiulitas gresia mums abiems...Tą pačią lazaniją valgė ir du šalimais sėdintys vyrai, kiek teko pastebėti, lazanija iš lėkštės dingo per 5 min ir sotumo jausmo nepajutę vyrai vėl įniko naršyti meniu. Draugė lazanijos skoniu liko patenkinta, bet tik tiek...




Druska – baras savo reklamose mini, kad didžiuojasi gurmaniškais užkandžiais, nors meniu kažko tokio įspūdingo neteko pamatyti. Meniu sumaišytas ir „iškeptas“, kad pataikytų į visų skonį – prancūziška užkepėlė, amerikietiškas vištienos kepsnys, picos, salotos.
Cukrus – malonu, kad La Fin terasoje galima sėdėti ir nelabai šaltą žiemą.