2013 m. sausio 28 d., pirmadienis

Buon Giorno Trattoria - arba kaip visai sau netikėtai apgyniau šią vietą



Vieta: Taverna - Vilniaus g. 34, Kaunas; Trattoria - S.Daukanto g. 14, Kaunas.
Meniu: internete nėra.
Pristatymas į namus: Ne.
Alkoholiniai gėrimai – Taip.
Dienos pietūs – Taip.

Na kagi, berods su Naujais metais ir naujais iššūkiais pasveikinti jau pavėlavau, gerokai...bet padėkoti niekada ne per vėlu, taigi – AČIŪ visiems skaitantiems, rašantiems komentarus, besidalinantiems savo patyrimais, džiaugsmais ir nusivylimais. AČIŪ už parodytą dėmesį, įtraukimą į blogerių žaidimus (nors nesudalyvavau, nes bet kaip atsakinėti nenorėjau, o laiko nuoširdžiai atsakyti neturėjau), Jūsų emailus su klausimais. AČIŪ už tą jausmą, kad nauji įrašai yra laukiami!

Turiu pripažinti, kad šiuo metu mano gyvenime kavinių lankymo štilis, matyt apėmęs žiemos snaudulys. Pradėta rašyti apžvalga apie Buon Giorno Trattoria, kuriam laikui buvo užmesta, bet atėjo laikas ir jai.
Visada laikiau šią vietą šiek tiek snobiška, ne tiek ypatinga, kiek madinga ir tiek...Užtai viena mano draugė dėl Buon Giorno pamišusi ir tempia mus ten kiekvienai progai pasitaikius, taip ir šį kartą, kadangi su kita drauge, mes garsių protestų nereiškėm atsidūrėm Buon Giorno Trattoria. Čia jauku, leidžiamės į rūsį, kadangi viršuje visos vietos užimtos, o ir šiaip – kam mums tas bruzdesys? Prisėdame prie staliuko, nors mieliau būtume prigulę ant sėdmaišių, bet tie jau užimti.Ir teisingai nėr čia ko sėdėt išgriuvus, reikia elegantiškai...Mus aptarnaujanti mergaičiukė – greita, maloni ir svarbiausia ŠYPSOSI, o dar svarbiau – NATŪRALIAI! Užsisakyti gėrimai greit pasiekia mūsų stalą  - kam vyno asotėlis (pusė litro berods apie 15 Lt), kam milžiniškas Grimbergen Blonde alaus bokalas (9 Lt, su apelsino skiltele, taip pasiūlė padavėja), gauname ir trapių sausainėlių indelį.

 

  Imam picas! Sudiriguoja mano miela „Buon Giorno fanė“, visas ragavau, bet šitos skaniausios! Taigi, neteko net įdėmiau meniu pavartyti, kai užsakymas jau buvo padarytas: 4 sūrių pica (pelėsinis sūris, mozarela, feta, parmezanas ir gražgarstės, 19 Lt, visos picos čia vienodo dydžio) ir Vytinto kumpio pica (kumpis, pomidorų padažas, 22 Lt). Picas gauname karštas, beveik dar burbuliuojančias. Kas čia!!! Net suspinga kita kompanjonė – grybai?? Tiesa - grybai ant 4 sūrių picos, meniu apie tai ne šnipšt. Susižvalgom su „Buon Giorno fane“ ir suprantam, kad šita pica liks tik mums... Tiesa, paragavau abiejų ir abi man patiko – padas traškus, ne bulkinis ir ne per storas. 4 sūrių pica man patiko labiau, matyt tiesiog man įtiko visi ingridientai joje, pica su kumpiu buvo šiek tiek sausesnė, bet nesprangi. Buon Giorno tikrai nerasite picų - mišrainių su 33 ingridientais, čia jų ant picos keli, bet geri ir tikri.


 Desertų meniu vartome atidžiai, nes deserto praleisti negalima! Geriau mažiau picos, bet daugiau cukraus (ši frazė tikrai ne iš sveikos mitybos vadovėlio, todėl jos klausyti nebūtina). Kava čia Costadoro ir man ji nelabai patinka, bet kadangi pasirinkimo nėra imu Latte (5,5 Lt), kaip ir mano draugės. Jos saldinsis Creme Brulee (7 Lt), o aš ištikimai atsidavus miltiniams gaminiams, taigi užsisakau Riešutų pyragą (5 Lt).


 Ir žinot ką, tai buvo pats skaniausias karamelinis pyragas kokį esu valgius (skanesnis net už mano keptą!) – graikiniai ir lazdyno riešutai, tiršta, deginta karamelė, šiek tiek karstelėjusi ir tokia tikra, kad parduotuvėse pardavinėjamus šleikščiai saldžius karamelės padažus būtų galima vadinti vandeniu lyginant su šios skoniu. Net jei viskas, ką ragavom prieš tai būtų buvę siaubingai neskanu, vis tiek būčiau atleidus vien dėl šio pyrago, nors neesu tikra ar jie jį kepa patys. Mano kompanjonės man visai nepavydėjo, nes jų desertas irgi buvo vertas “aikčiojimo”, šiek tiek ragavau, ir tai buvo tikrai skanesnis Crème Brulee nei tas, kurį patiekė “Le Rouge” restorane (ten jis buvo šaltutėlis, riebus, sviestinės tekstūros ir vėlėsi burnoje). Fe...Nuo to laiko į šiuos desertus žiūriu labai atsargiai.

 

Druska – patiekiama kava čia ne mano skonio, per silpna, kartoka ir nearomatinga.Būtų malonu, kad visi picų ingridientai būtų išvardinti meniu, ne visada norisi gauti siurprizą.
Cukrus – mums besėdint „Buon Giorno“, šalia prisėdo jau „įšilusi“ trijų draugų kompanija (vyras ir dvi moterys), kurios mūsų maloniąją padavėją pradėjo vaikyti nuo pirmų žodžių (neįtiko vyno taurės, paskui, kad prie užkandžio patiekta per mažai duonos, paskui dar kažkas, galų gale padavėjai už akių ją išvadino „pelių giminės atstove“), puikioji kompanija dalinosi savo pasipiktinimu garsiai, berods laukdami ir aplinkinių pritarimo. Nežinau kas mane truktelėjo už liežuvio, bet pasisukus ir nutaisius šypseną iki ausų jiems tariau: „O mums čia viskas puiku – ir skanu ir aptarnavo puikiai, pasaka!”. Ir tai buvo tikra tiesa…